Įkvėpk

Badavimas: mano asmeninė patirtis

*ĮSPĖJIMAS! Jeigu esate jaunas žmogus arba gaunama informacija jums daro didelę įtaką ir jums sunku nuo jos atsiriboti – išjunkite šį tekstą. Taip pat išjunkite, jeigu turite valgymo sutrikimų, nesate darnoje su savo kūnu ir maistu.

**ĮSPĖJIMAS! Prieš praktikuodami tai, ką aprašiau žemiau, pasitarkite su savo gydytoju, atsižvelkite į savo sveikatos būklę. Tai gali būti labai kenksminga ir pavojinga jūsų organizmui.

Dalinuosi savo asmenine patirtimi, nesu specialistė, o tiesiog žmogus, kuris išbando naujus dalykus, kai kurie iš jų tam tikroms žmonių grupėms gali būti žalingi. Badavimas – ypač.

Taip pat, prieš pradėdama šį tekstą, noriu atsiriboti nuo dietinio mąstymo, kai viskas, kas daroma su kūnu ar maistu, yra vardan lieknėjimo ar tobulesnio kūno vaizdo. Aš ne apie tai.

DAR DUODU GALIMYBĘ IŠJUNGTI ŠĮ TEKSTĄ

vienas

du

trys

PRADEDU

––––––

Mano santykis su maistu manęs pastaruoju metu netenkino: valgiau ne tik tam, kad pamaitinčiau kūną jam reikalingomis medžiagomis, pasotinčiau alkį, bet valgiau ir tuomet, kai man:

a) buvo nuobodu;
b) nes prieš mane ant stalo buvo maisto;
c) buvo nejauku žmonių susibūrime ir neradau bendros kalbos su niekuo, dėl to aistringai į save kimšau tai, kas buvo ant vaišių stalo;
d) nes tingėjau daryti darbus;
e) buvo liūdna.

Dažnai suvalgydavau daugiau negu reikėjo ar tilpo, tuomet kentėdavau nuo virškinimo sutrikimų (prie jų jau buvau visai pripratusi). Kadangi visada buvau liekno kūno sudėjimo, niekada man niekas dėl vartojamo maisto priekaištų nesakė, kaip tik – ragino valgyti kuo daugiau ir visada.

Kartais persivalgydavau ir dėl to. Taip pripratau girdėti iš žmonių: „O tu išvis, ar ką nors valgai?”, „Nevalgai mėsos? Tai čia dėl svorio, ane?”, „Nu tu jau visai sukūdai!” (nors niekas nepasikeitė), „Salotas valgysi? Ant dietos?”. Kažkodėl pasijusdavau atsakinga už tai, ką tie žmonės sakydavo ir sumanydavau jiems įrodyti, kad yra kitaip, negu jie galvoja… savo turiniu lėkštėje. Vietoj norimų salotų, užsisakydavau bulvinių blynų, po jų dar – desertą, nors jaučiau, kad beveik sprogstu, nebelenda. bet vis tiek valgydavau. Dėl kitų.

PROTARPINIS BADAVIMAS

Protarpinis badavimas (angl. intermittent fasting) yra mitybos būdas, kai deriname valgymo ir nevalgymo tarpus. Yra keli šio dalyko praktikavimo būdai:

• 16 val. nevalgymo tarpas ir 8 val. valgymo langas (aš praktikuoju šį)
• 24 val. nevalgymas 1 ar 2 kartus per savaitę

Yra mokslinių tyrimų, kurie teigia, kad protarpinis badavimas yra puiki prevencinė priemonė nuo diabeto, taip pat jis padeda sureguliuoti kraujospūdį, sumažina apetitą, valo toksinus ir pažeistas ląsteles, gerina smegenų funkcijas ir mažina vėžio riziką. [Šaltinis]

Taip pat, 2016 m. Nobelio premija fiziologijos arba medicinos srityje buvo paskirta japonų ląstelės biologui Yoshinori Ohsumi už atradimus, paaiškinančius autofagijos mechanizmus ląstelėje. Terminas „autofagija“, paraidžiui išvertus iš graikų kalbos, reiškia „pats save valgantis“.

Kaip rašoma lrt.lt, „Autofagija išvalo iš mūsų kenksmingus, toksiškus baltymus, nužudo bakterijas ir virusus. A. Unikausko teigimu, nereikalingi dariniai perdirbami į naujas aminorūgštis, o jos yra esminės organizmo statybinės medžiagos.”

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, kad autofagijos procesui geriau veikti padeda šie dalykai:

• sportas
• protarpinis badavimas
• ketogeninės mitybos principai

* Protarpinis badavimas nerekomenduojamas nėščioms ar maitinančioms moterims, žmonėms, kurie turi diabetą ar valgymo sutrikimų.

KAIP AŠ DARAU?

Dažniausiai, valgau nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro. Jeigu užvalgau 20 val., tai kitos dienos pirmą valgį pastumiu 16 val. į priekį ir anksčiausiai valgau 12 val.

Per nevalgymo tarpus geriu vandenį, kavą be augalinio pieno ir cukraus, arbatą.

Per valgymo langus mano mityba yra vegetariška arba veganiška (toks mano pasirinkimas, kuris man puikiai pasiteisina jau 5 metus).

AR BŪNA IŠIMČIŲ?

Žinoma! Per mėnesines valgau ką tik noriu ir kada noriu – visiškai neapriboju savęs, nes tuo metu mano organizmui svarbiausia yra išgyventi tas sunkias dienas. Per PMSą taip pat, jeigu jaučiuosi prastai, pristabdau visus savo principinius nusistatymus ir grįžtu namo 21 val. vakaro su ledų kibirėliu rankose.

Su visomis savo praktikomis, nors ir stengiuosi nepasiduoti pirmiems nemalonumams užklupus, neišsigąsti ir nesupanikuoti, o išbūti su tuo, tačiau nesiekiu ir būti visiškai tobula ir pareiginga. Primenu, kad tai darau dėl savęs ir dėl to, kad tuo gyvenimo etapu man tai aktualu/įdomu/naudinga, tačiau palieku sau laisvę atsisakyti to, kai pajusiu, jog man šis dalykas nebetinka.

KĄ MAN DUODA PROTARPINIS BADAVIMAS?

Iš naujo atrandu maistą. Anksčiau negalėjau pakęsti alkio: kai jį pajusdavau, tapdavau labai dirgli, netgi pikta, išsigandusi, – dėl to stengiausi valgyti nuolatos tam, kad to jausmo nepatirčiau. Dažnai persivalgydavau.

Dabar jaučiuosi pralanksčiusi savo ribas ir alkio jausmas taip stipriai nebegąsdina, vis dažniau su juo jaučiuosi komfortiškai.

APIE ILGESNĮ BADAVIMĄ

Ilgesnis badavimas vertinamas labai kontraversiškai: vieni teigia, kad tai – didelė dovana mūsų kūnui ir protui, o kiti teigia, kad tai – kenksmingas ir kvailas elgesys. Žinodama visa tai, nesikonsultavusi su specialistais, aš tai išbandžiau. Badavau 36 valandas.

Prieš keletą dienų turėjau pirmąjį 36 val. badavimą. Mano sekėjai su manimi dalinosi savo patirtimi, taip pat pamačiau šį youtuberės Sorelle Amore video, kur ji pasakojo apie tai, kaip jai sekėsi badauti 3 dienas. Nutariau pabandyti ir aš. Pradžiai, 36 val.

Jau dalinausi savo instagrame su sekėjais savo patirtimi, bet, iš esmės, pirmos 24 valandos man buvo lengvos (ten ir reikėjo sustoti naujokei), bet aš nutariau pridėti dar 12: jaučiau nuovargį, silpnumą, ilgai miegojau, maudė galvą, kai pirmą kartą pavalgiau po 36 val., negalėjau suvalgyti daug. Savijauta pagerėjo praėjus 8 valandoms – atsigavau, jaučiausi atsinaujinusi, ramesnė, labiau „įsižeminusi”.

36 valandų badavimas dar stipriau išryškino man, kiek aš daug turiu. Pajutau visą kūną aprėpiantį dėkingumą, pilnatvę. Kai kavinėje užsisakiau sau įprastą patiekalą, vos neapsiverkiau iš palaimos vien į jį žiūrėdama: mačiau jame meilę.

Kavinių maistas, kadaise man buvęs didele prabanga: būdama studentė kavinėje pavalgyti galėjau tikrai ne kasdien ir ne kas savaitę, dabar man tai yra kasdienybė, kurią kemšu dideliais kąsniais nė nekreipdama dėmesio į gardų maisto kvapą ar skonį, spoksodama į pašnekovą užsimiršusi grūdu į burną kasdienę pietų dozę, skubiai atsiskaitau ir lekiu gyventi toliau.

Bet po badavimo, aš nenorėjau nei skrolinti, nei klausytis podcasto valgydama, nei juo labiau su kažkuo dalintis šia akimirka. Kabinau lėtai šakute ryžius ir jaučiau dėkingumą už tą lėkštę, už tas rankas, kurios man ją atnešė, už tas rankas, kurios virė ryžius, ruošė padažą, rinko špinatus, tuomet, pasisotinusi, dėkingumo kupinu žvilgsniu nužiūrėjau ir kitus dalykus, kuriuos lygiai taip pat buvau nubloškusi į „savaime suprantamų” lentynėlę: saulę, vėją, nuostabų miestą, kuriame gyvenu, savo gyvenimą, žmones, kuriuos sutinku.

ATSISAKYMO PRAKTIKA

Senovės stoikai (žymiausieji buvo Seneka ir Markas Aurelijus) turėjo atsisakymo praktiką (angliškai self-denial). Ji pasižymėjo tuo, kad stoikas, net ir turėdamas galimybę persisotinti gardžiausiomis vaišėmis ar vynu, turėtų bent kartkartėmis to atsisakyti, tokiu būdu lavindamas savikontrolę ir valią.

Stoikai atrado, kad valia veikia taip pat, kaip raumenys: kuo daugiau jie treniruoja savo raumenis, tuo stipresni jie tampa, ir kuo daugiau jie treniruoja savo valią, tuo galingesnė ji tampa. – William B. Irvine ‘A guide to the good life’

Filosofai teigė, kad tokiu būdu lavindami savo valią, žmonės turės galimybę šiuos naujus įgūdžius perkelti ir į kitas gyvenimo sritis: gebės daryti tai, ko kiti nesiryžta imtis, tačiau taip pat jiems pavyks susiturėti nuo tų dalykų, kuriems kiti negali atsispirti. (Remiuosi William B. Irvine knyga ‘A guide to the good life’, kuri paaiškina stoicizmą per šiuolaikinio gyvenimo pavyzdžius).

Pasidalinkite savo badavimo patirtimis, ar esate tai išbandę? O galbūt kažką artimo, įdomaus perskaitėte mano šiame tekste? Papasakokite!

Ugnės Vasyliūtės nuotr.

13 Comments

    Sedindriuke

    22 birželio, 2020

    IF pradėjom per karantiną, nes domimės tomis temomis, organizmu, homeostaze, autofagija, low carb mityba, be to daug sportuojam ištvermei. Kol dirbom namie, tol lengviau buvo suderinti veiklas ir valgymo langą, dabar truputį sunkiau. Bet IF po beveik 70dienų ir šimtais nevalgytų valandų davė suvokimą, kad to maisto daug nereikia, kad nereikia kas dvi valandas valgyt, kad neužpuola alkis, o ir alkis tau nieko nebepadaro, nereik gamint ištisai, maistas visad skanus jau, lengvumas kūne, jokio pilvo pūtimo nebeliko (dažnai tai nutinka kai per dieną n sykių valgai ir primaišai visko per dieną, o sumažinus valgymą iki kelių kartų, automatiškai organizmą mažiau apkrauni visokiais junginiais).
    Vien tas lengvumo kūne jausmas jau yra jėga! (Per tiek laiko kg nepamečiau, bet IF darom ne dėl svorio ilguoju laikotarpiu)

    Viktorija

    22 birželio, 2020

    Man protarpinis badavimas padeda lengvesnei savijautai (leidžia kūnui pailsėti nuo maisto), o ir pastebiu, kad kai būnu tuščiu skrandžiu, produktyviau ir kūrybiškiau mąstau:) (iki tam tikros ribos, reikia jausti savo kūną)
    Taip pat ugdo valią (kaip kad paminėjai stoikų požiūrį – visiškai jaučiu, kad tai tikrai veikia!), jaučiuosi morališkai stipresnė. Įdomu tai, kad panašiai kaip ir Tau, anksčiau alkis siedavosi su nerimu, susierzinimu, o dabar jausdama alkį jaučiu ramybę (nemeluosiu, būna išimčių, kai skaičiuoju minutes iki 16val tarpo pabaigos ir nenustygstu vietoje 😀 bet tai labiau išimtys).
    Buvo įdomu paskaityti Tavo patirtis ir įžvalgas, ačiū, kad daliniesi!:)

    Gerda

    22 birželio, 2020

    Beata, ačiū, kad rašai. Protarpinis badavimas mano kasdienybė. Kelis kartus per savaitę dar fastin’dama pasportuoju, tada einu gamintis pusryčių. Gaminimo procesas ir valgymas tapo tokiu gražiu ir ramiu ryto ritualu. Be telefono, be podcastų, tik su pačia savimi. Jauti, kad vyksta kažkas nuostabaus tavo kūne, visas vidus atrodo sproginėja iš laimės, dėl avižų košės su uogomis. Nuostabu! Paminėjai Sorelle Amore, kaip smagu 🙂 Esu jos sekėja jau keli metai, šiomis dienomis ruošiuosi ilgesniam fastinimui, trečiadienį planuoju 24 arba 36h fast’ą.
    Sėkmės 🙂

    Vaidukas

    22 birželio, 2020

    Sausi išbandžiau 36val, ir nieko. Birzeli pajutau nora pailginti laika. Ties 48val reikejo sustoti, bet pries naktį valgyt nenorejau. Ryte jau buvo 62val. Buvo lengva badauti nes vanduo su druska visa diskomforta nuėmė. Bet pradėti valgyti buvo sunku. Valgiau sultini, po valandos liesą žuvį. Vos nevėmiau. Būtinai bandysiu vel, nes kaip ir Beata, labai mėgavausi maistu, kaifavau nuo dėkingumo. Bet nedarysiu to ilgiau kaip 50val. Badavimas yra laisvė.

    MelaneMei

    22 birželio, 2020

    Sveika, Beata! Labai pritariu tavo mintims, nes ir pati tai isbandziau. Tuomet sumazeja ir mano alergijos, pagerej veido odos bukle, o svarbiausia, atsiranda noras kazka kito daryti, kad ir knyga paskaityti ar iseiti pasivaikscioti.
    Esu taip pat is tu kudenu, kurios prisirydamos nestoreja. Matyt vidinis nerimas taigi ir nuolatine streso busena (kad ir visai maza) minta kalorijomis, o gal tiesiog geri genai:) ne be reikalo zmones pasninkaudavo, taip apsivalydavo, atgaudavo jegu. Darykim, tai, kas mums patinka ir tinka:) Panasu, kad tau tai irgi tik i nauda. Iki:)

    Aiste

    22 birželio, 2020

    Visi sporto treneriai sako valgyti tvarkingai 5 kartus dienoj ir sportuoti ir ne badauti ,ir maciau rezultatus puikiai atrodancio kuno . Yra neatsakinga promotinti sita dalyka nebunant specialiste. Zmogui reikia visu medziagu ir subalansuotos mitybos . Unikauskas yra abejotinos reputacijos zmogus taip pat , Lietuvos dietologu draugija dalinosi susirupinimu del jo teiginiu apie mityba , galite rasti oficialu kreipimasi. Taip pat neatsakinga pries valgymo sutrikimu turejusius / turincius zmones kurie tai puikiai gali panaudoti kaip pirma zingsni i savidestrukcija. Puiku jei jums tai veikia bet deja neesate dietologe ar sporto trenere .

    Monika

    22 birželio, 2020

    Visą gyvenimą turėjau viršsvorį. IF pradėjau kaip alternatyvą mitybos specialistų siūlytam 5 kartų valgymui. Jeigu kas esate bandę 5 k valgymą ir jums tinka, sveikinu! Nuoširdžiai! Nes man nepavyko, nekenčiau 5k valgymo, nes atrodo kad visada turi apie maistą galvot, ir va oi praskipinau snacksą, o tai kada dirbt jeigu įsijauti į patį darbą? O mano darbas reikalauja daug bendravimo, kūrybos, dėmesio ir laiko ir na būna, kad nu pasistumia pietūs, o ką kalbėt apie snacksus, o dar tie patys kiaušiniai pusryčiams jau vemt vertė. IF pradėjau ne pati, man pasiūlė medikė-dietologė su tam tikru maisto planu (neatsisakiau nei mėsos, nei kokio deserto), tik taisykles įsivest reikėjo pvz. Jei jau pavalgei vieną kartą per dieną mėsos, tai antras kartas turi būti kažkas nemėsiško ir pan. Kartu atitinkamas kiekis ir sąrašas snacksų jei jau labai užsimanau kažko. Ir beje ne profesionalams po sporto irgi nebūtina valgyti, naujausi tyrimai skelbia. IF pradėjau š.m. kovą, kaip tik ant karantino. Sportas visada buvo šalia, raumuo augo, bet tik su sportu rezultato, kad kristų svoris, nebuvo. Atsiradus IF ir turint sportą šiandien -7kg, po 4 mėn., kartu su gražesne oda, mažiau nuovargio, lengvesnio pojūčio kūne ir pan. Mano IF 16/8 val. Šiandien manau kad IF tai geriausias MAN tinkantis receptas pokyčių kelyje.

    Bet jei neramu, abejojama, tikrai verta konsultuotis su medikais dietologais ne šiaip dietistais, remkitės profesionalais. Tik svarbu žinot kas tau tinka ir kas patinka, nes per prievartą pokyčio nebus.

    Gabija

    22 birželio, 2020

    Esu bandžiusi badavimą arba nevalgymą vieną parą (ilgiau per daug baisu ir nejaučiu tam poreikio, nes tų badavimų yra įvairaus ilgumo ir pobūdžio, man jau ten per daug ekstremalu). Tąi darau labai nereguliariai, kai prisimenu apie tai, arba kai jau nuo per pastovaus grūdamo maisto į save pradedu jausti sunkumą arba šiaip užeina noras save vėl išbandyti. Mano KMI 22, tad esu labai normos ribose, tikrai tą darau ne dėl svorio metimo, nes būtų jau nelabai sveika jį mesti. Pirmoji priežastis odos problemos, kurių niekaip neišsprendžiu, kita priežastis, nes girdžiu iš profų, kad yra sveika vieną dieną per savaitę nepavalgyti ir paskutinė – išbandyti save.
    Kai nevalgau geriu tik vandenį, jokio sunkumo ar blogumo kūne nejaučiu, nes tik pajutus alkio jausmą geriu vandenį, tad jokios kančios. Badauju dažniausiai laisvadienį, kad nebūtų papildomo streso ir kad turėčiau galimybę pailsėti, jei užsimanysiu. Tikroji kančia prasideda, kai suvoki, kad visą dieną tau nereiks virtuvės visai ir tada tokia lengva panika užeina: “Tai ką tada veiksiu šiandien?” suvoki, kad turi labai daug laisvo laiko ir nežinai kur jį dėsi. Reik pasukti smegenėles ir susigalvoti veiklos. Toks laisvės, nepriklausomybės pajūtis nuo virtuvės. Tada lengvai įvertini kiek daug laiko žmogus praleidi virtuvėje.
    Atradimai ir potyriai ypač pirmąjį kartą buvo vau! Pamačiau kiek daug automatizmo manyje, pvz., gaminu valgyti šeimai, pjaustau kažkokią daržovę, alkio nėra, jaučiuosi puikiai, bet matau kaip kyla mano ranka su daržovės gabalėliu prie burnos, “Kodėl?”. Arba pagaunu save atidarinėjant šaldytuvą, vėliau kai tampu budresnė jau spėju pagauti save keliaujant link jo.
    O po badavimo būna nuostabus jausmas pilve, lyg jis būtų prilipęs prie nugaros, lengvumas kūne. Ir tada patampu truputi išpindėjus, nes jau nesinori į save grūsti šlamšto. Užtrunku sprendžiant, ką čia tokio sveiko ir lengvo suvalgyti, norisi pratęsti kuo ilgiau tą jausmą. Pastebiu odos būklės pagerėjimą. Susitvarko žarnynas.

    Aurelija

    22 birželio, 2020

    Praktikuoju IF jau kokį pusmetį. Nebevalgau nuo 21 val ir kitas mano valgis būna po 13:30 (taip yra pagal mano darbo grafiką). Tai man padėjo sustabdyti svorio augimą, nustojau nuolat užkandžiauti ir, svarbiausia, nebereikia savęs versti valgyti pusryčius. Tik nevadinčiau aš to badavimu, juk ir iš anglų k. išvertus „Fast” yra pasninkas. Badavimas jau būtų organizmo alinimas, o IF toli gražu tai nėra.

    Greta

    23 birželio, 2020

    Ačiū, kad nusprendei pasidalinti šia tema. Apie IF išgirdau klausydama podcast apie bėgimą, kur buvo diskutuojama apie energijos pliūpsnį atsirandantį po badavimo. Aišku tai prieštarauja visomis tradicinėmis valgymo taisyklėmis, bet aš asmeniškai labai nemėgstu sportuoti po pusryčių. Bandžiau konsultuotis su treneriu, kurio planą sekiau, bet man buvo atsakyta, kad pusryčius yra būtina valgyti ir taškas. Nepaisant to nusprendžiau pabandyti badavimą ir jau kelinta savaitė, kaip pagerinau bendrą savijautą, pasiekiau asmeninį 5K greičio rekordą. Svarbiausia yra įsiklausyti į savo kūno reakciją ir stebėti, kaip kas paveikia.

    Gintarė

    24 birželio, 2020

    Labai įdomu skaityti Beatos bei tų, kurie komentuoja patirtis. Džiugu, kad šiame tinklalapyje formuojasi mažytė bendruomenė. Pastarąjį mėnesį bandau alternate day fasting kai badauju 36 valandas kas antrą dieną. Iš pradžių bijojau ir ligai delsiau pradėti šį eksperimentą, bet jau beveik mėnesiui prabėgus, labai džiaugiuosi patirtimi ir rezultatais! Sutinku su kitų nuomone, kad keičiasi asmeninis maisto vertinimas, nuo to, kas anksčiau buvo mechaniškas valgymas, dabar tampa gražia ceremonija, teikiančia tiek džiaugsmo! Jaučiu, kad mano protas per badavimo dienas yra aštresnis. Mano kūnas po mėnesio yra tvirtesnis ir oda daug gražesnė, mažiau išsausėjusi.

    Mijo.lt

    24 birželio, 2020

    Protarpini pabandžiau dėl dviejų priežasčių, reklamuojamos svorio kontrolės ir šviesesnės galvos (šitas ir lėmė apsisprendimą pabandyti, nes svorio kontrolei, deja bet, vien Protarpinio neužteks). Ir man tiko ir patiko, nors visada buvau ryto pusryčių žmogus. Prilipo ir tiko, šiandien 16 val pertrauka tarp maisto yra labai įprastas dalykas, ir tai ištreniruojama, įgūdis, pasirinkimas ir jis nebūna lengvas pradžioje, bet po to tampa įpročiu ir galiausiai gyvenimo būdu. Ir deja, nuvilsiu, svoriui kažkokios reiksmingos įtakos nepastebejau, bet tikrai jaučiuosi zvalesne ir patenkinta savimi, kad aš sprendžiu kaip ir kada, o ne man mano išlepęs kūnas diktuoja. Isterija dėl valgymo sutrikimų šioje situacijoje kvaila ir beprasmiška, nereikia maišyti skirtingų dalykų – smurto ir priešingai, pagalbos sau.

    Indre

    29 birželio, 2020

    Kiek žmonių kabinėjasi prie žodžio „badavimas”, kai tuo tarpu nevalgyt nuo 18 val iki 10 val daug kam yra natūralus dalykas. Daug kas taip „badauja” net bepastebėdami. Aš negaliu ryte valgyt iki kokios 12 val. Ansčiau versdavau save, nes mano dienotvarkę diktuodavo darbas. Dabar nustojau kimšt pusryčius nes reikia. Štai ir gaunas badavimas, visiskai man naturalus ir jaučiuos tiesiog puikiai!!