Mes visi gyvename skirtingus gyvenimus: galbūt kažkas iš jūsų gyvena gamtoje, ramybėje, su niekada nesibaigiančia banko sąskaita, apsupti pinteresto verto interjero ir esate viską paleidę – nuoskaudas, pyktį ar negandas. Tai nuoširdžiai už jus džiaugiuosi ir šis tekstas ne jums.
O jeigu tu vis pagauni save bėgančią su krepšiais, greitai valgančią sumuštinį už kampo, kai pareigos ir vaidmenys baigia tave perplėšti perpus ir kartais tiesiog norisi, apglėbus galvą, vidury gatvės, suklykti. Bet žinai, kad tai nepadės. Įkvėpi oro ir varai toliau.
Negyvenu taip nuolat, bet šią vasarą – dažnai taip. Kartais būna, kad atsiduriu tarpe visų dalykų – projektų, kuriuos reikia užbaigti, kitus reikia pradėti, darbuotojai klausia kas toliau, o su partneriu jau seniai nebuvau padoriam pasimatyme, dar yra visi kiti mieli žmonės, kuriems irgi norisi skirti dėmesio, o tada prisimenu, kad seniai nebuvau jogoje. Į dieną įlekiu su 15 užduočių lapelių, o vakare mintys trankosi galvoje kaip beždžionė džiunglėse.
Man svarbu sau pripažinti, kad tokie etapai mano gyvenime būna. Aš nesu bloga, neorganizuota ar kvaila, kad atsiduriu tokiame dideliame sūkuryje. Ar norėtųsi kitaip? Kartais tikrai norėtųsi. Bet dabar yra kaip yra. Svarbu nesmerkti savęs už tai ir padėti sau atrasti bent šlakelį ramybės tokiame etape.
O žinot, tęsdama mano praėjusios savaitės teksto „Kas aš esu? Apie tapatybes” temą ir reaguodama į jūsų komentarus bei žinutes, pridursiu: kartais nė nereikia intensyvaus gyvenimo išorėje, kartais tiesiog pakanka jo intensyvaus viduje ir jau gali būti sunku kvėpuoti.
Stresą gali sukelti ne tik galybė darbų, kuriuos nežinia, kaip padarysi, bet ir darbų nebuvimas ar praradimas. Esu buvusi abiejose situacijose. Ir abiem atvejais svarbu sau padėti.
KAIP SAU PADĖTI, KAI YRA SUNKU?
1. PRIIMTI SITUACIJĄ TOKIĄ, KOKIA JI YRA
Pavyzdžiui, situacija: aš neturiu darbo. Svarbu įvardyti sau situaciją, kurioje šiuo metu esame ir neklijuoti prie jos ar savęs emocinių etikečių. Pavyzdžiui: aš esu visiška nevykėlė, nes neturiu darbo. Tai netiesa. Geriausi pasaulio aktoriai kartais neturi darbo. Tu tiesiog neturi darbo. Arba kita situacija: turiu šiuo metu labai daug darbų ir užduočių. Tikrovė yra tokia ir taškas. Giliai įkvepiam.
2. KĄ GALIMA BŪTŲ PADARYTI, KAD SITUACIJĄ PAKEISTUME SAVO NAUDAI?
Prieš tai, reikia įsivardyti: ko aš noriu? Jeigu stresuoju, kad neturiu darbo: ar aš noriu turėti darbą? Ar man jo reikia šiuo metu? Jei ne jo reikia, o ko man reikia šiuo metu? Galbūt pradėsi teisintis: bet aš negaliu nedirbti! iš ko aš mokėsiu nuomą/paskolą? Visada galima rasti išeičių, o mūsų protas, iškankintas nerimo ir streso, turi labai ribotą vaizduotę ir sunkiai sprendžia problemas. Dėl to, iš pradžių reikia nurimti. Bent truputį.
Nurimus, kartais pamatome, kad galime mėnesį pagyventi senelių sodyboje arba staiga atsiranda draugė, kurios butas laisvas ir mes ten galime apsistoti. Nurimę pamatome, kad net būdami didžiausių darbų sūkury, galime atrasti laiko 15 minučių meditacijai ar nueiti į masažą arba tuos pačius darbus daryti nuo patogios sofos ar iš SPA.
3. IŠSKAIDYTI SMULKIAIS ŽINGSNIAIS
Kai visus savo darbus laikau galvoje, anksčiau ar vėliau mano galva ima rūkti ir aš pradedu panikuoti, nes visa tai niekaip nesutelpa. Man labai padeda išrašyti darbus labai smulkiais žingsniais ir net valandomis. Kai viską iškloju kalendoriuje ar užrašų knygutėje, galva atlaisvėja ir visa tai nebeatrodo neįmanomai.
4. PRAŠYTI PAGALBOS
Sindromas „viską pati galiu” mane greičiausiai nuveda į perdegimo būseną. Maloniai nustembu pastebėjusi, kiek daug aplink mane man norinčių padėti, geranoriškų žmonių. Kartais galima tiesiog paklausti, pasikonsultuoti arba sumokėti kažkam, kad tas žmogus ar įmonė padarytų už mus vieną ar kitą darbą. Nes kartais net neįmanoma visko pačiam padaryti.
5. MALONUMAI
Svarbu nepamiršti malonumų. Kalbu ne tik apie lėtą skanios kavos gėrimą ar desertą prie jos, bet ir visus dalykus, kurie kadaise pasiteisino ir pagerino būseną. Kai skubu, esu įvykių sūkury, esu daug labiau linkusi apleisti mankštą, meditaciją ar pasivaikščiojimus su savimi, o tokiais laikotarpiais jie reikšmingesni nei bet kada anksčiau! Dėl to labai svarbu įtemptoje dienotvarkėje atrasti laiko tam, kas pagerina mūsų būseną.
6. PRIIMTI SAVO JAUSMUS
Suprasti, kad gali būti sunku, baisu, pikta. Žinoti, kad jausmai yra lyg bangos – jie užeina, o priimti, išjausti, apglėbti, jie praeina. Nereikia jų išsigąsti. Jie yra kaip skirtingos drabužių spalvos – jausmai irgi turi skirtingas spalvas ir potėpius. Visi jie legalūs ir priimtini. Kartais pavargstame vien nuo to, nes kovojame su tuo, ką jaučiame. Purkštaujame ant savęs: „Ko tu čia pavargus? Gi nieko nepadarei! Būk laiminga, nes turi darbą!” ir pan. Nereikia ant savęs pykti dėl to, ką jaučiame. Nereikia su jausmais ginčytis. Nereikia jiems leisti diktuoti mūsų dienas ar gyvenimą. Tereikia juos priimti ir išbūti su jais.
7. PRISIMINTI, DĖL KO VISA TAI
Labai svarbu suprasti mūsų motyvaciją, kodėl tai darome. Be motyvacijos ar prasmės pojūčio net paprasčiausi darbai tampa neįmanomais. Man labai padeda, kai aš priimu užduotis ar darbus kaip mažas dalis kažko didesnio.
Pavyzdžiui, vieni nemalonūs darbai – pavyzdžiui, remontas ar buities tvarkymas yra mano ateities namų dalis. Nemalonūs ar skausmingi tyrimai, vizitai pas odontologą yra sveikos manęs dalis. Užduočių atlikimas darbe yra paūgėjusios profesinėje srityje manęs dalis. Mokslai, mokymai, studijos – tai lyg langai į naujas idėjas, naują gyvenimą. O kartais darbai turi būti nudirbti tam, kad turėtum kur gyventi ir ką pavalgyti. Kartais jie tampa tiesiog išgyvenimo ir pragyvenimo šaltiniu. Tai irgi gerbtina. Kai einu pavargusi jau į 5-tą vietą tą dieną, aš sau sušnibždu į užantį: „Aš tai darau dėl tavęs, dėl tavo gražesnio rytojaus.” ir kažkaip tampa lengviau.
Gražių dienų, gražieji žmonės! Nepamirškime būti švelnūs su savimi tuomet, kai prislegia dienų ar darbų sunkumai.
Nuotraukos autorė Ugnė Henriko
30 Comments