Įkvėpk

Kodėl neapsimoka būti „gera mergaite”?

Kelis mėnesius su partneriu Sauliumi gyvename Pašilaičiuose – laukiame, kol bus suremontuoti mūsų naujieji namai. Pašilaičiai yra mano gimtasis mikrorajonas – čia visos gatvės išvaikščiotos, visi šaligatviai nusėdėti ir kiekviena asfalto plytelė pažįstama. Sauliui – taip pat.

Vakarais jis išeina į čia esantį riedlenčių parką pavažinėti su paaugliais ir pradinukais (suaugę Pašilaičiuose riedlentėmis nesidomi). Vieną kartą užsukau ir aš ten – pastebėti, kaip jam sekasi.

Atsidūriau tikroje švysčiojančių ore riedlenčių, paspirtukų, rankų ir kojų mugėje: čia buvo galybė įvairaus amžiaus berniukų su savo spalvotomis ratuotomis priemonėmis, lakstė jie į visas puses kaip pašėlę, džiaugsmingais šūksniais ragindami vienas kitą nuriedėti nuo vis aukštesnės rampos.

Man buvo labai smagu stebėti visą šį vyksmą, tuomet pradėjau galvoti, kad šis parkas nebuvo atnaujintas nuo mano vaikystės laikų – duobės grindinyje dar gilesnės, o atsiknoję rampų kraštai primena senus plintusus.

Tuomet pagalvojau, kad tai yra viešosios, visiems skirtos vietos, – reiškias, finansuojamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. „Bet verta, – pasvarsčiau, – kiek daug džiaugsmo jos suteikia vaikams!” Vėliau mano akys užkliuvo ir už šalia esančios krepšinio aikštelės, kuriai taip pat praverstų remontas ir… palaukite, o kur mergaitės?

Apsidairiau ir nei krepšinio aikštelėje, nei riedlenčių smagybėse nebuvo nė vienos mergaitės. Įsižiūrėjusi, pamačiau kelių mergaičių būrelį, susigūžusį parko kampe. Nė viena iš jų neturėjo riedlentės, jos tiesiog žvilgsniais stebėjo ir aptarinėjo berniukus.

Tai futbolo stadionai, krepšinio aikštelės, riedlenčių parkai… remiami mokesčių mokėtojų, visa tai priklauso berniukams? O kur yra mergaičių vietos? Ką jos veikia? Kas jų akis verčia degti (išskyrus berniukus)?

KODĖL MERGAITĖS NEŽAIDŽIA

Žinoma, visada yra atsakymas – jeigu jos norėtų, tai jos irgi važinėtų riedlente tarp visų berniukų. Ar mėtytų kamuolį į krepšį. Galbūt. O galbūt ir ne. Galbūt joms reikia teigiamai nuteikiančios aplinkos, padrąsinimų, dar reikia, kad pasikeistų mūsų visų stereotipinis požiūris ir nustotume mergaites gąsdinti, kad jos tik netaptų berniukais ir nesielgtų kaip berniukai, jeigu nustotume veiklas ir pramogas skirstyti pagal lytis… galbūt kažkas būtų kitaip?..

Aš nevarinėjau riedlente. Bet labai mėgau žaisti 21 arba kiaušą arba amerikankę su krepšinio kamuoliu. Vienu metu taip gerai pradėjau varyti, kad nugalėdavau už save keliais metais vyresnius drūtus bičus. Tuomet, prieš kiekvieną metimą jie mane pradėjo vadinti boba su kiaušais arba baba dyzel… Ėmiau jausti, kad žaidžiant „berniukiškus” žaidimus, nugalėti berniukus mergaitei nėra ok. Dėl to vis dažniau praleisdavau tuos žaidimus ar mesdama kamuolį nepersistengdavau.

O vieną kartą tie bičai iš aikštelės atėjo ir pasakė, kad nuo šiol jų laikas yra vakarais ir mergų žaisti jie nepriims. Jeigu norim, galim žaisti rytais arba dieną. Nuo tada, mes su draugėmis palengva atsiradome krepšinio aikštelės pakraščiuose, spoksančios į bernus, o ne drąsiai mėtančios kamuolius.

KAS YRA GERA MERGAITĖ?

Didelę mano gyvenimo dalį užėmė ir mano žingsnių tempą bei kryptį reguliavo „geros mergaitės” diktantas. Manęs prašydavo būti „gera mergaite”, kad padaryčiau paslaugą, atneščiau kažką, padėčiau suaugusiems arba tiesiog jiems netrukdyčiau. Ant manęs pykdavo, mane bausdavo ir gėdindavo, kai išeidavau už „geros mergaitės” rėmo, nors man jau tada atrodė, kad būtent ten ir prasideda didžiosios smagybės.

Betgi geros mergaitės neišsipurvina, jos svečiuose neužsisako antros cepelinų porcijos, jos neprieštarauja už save didesniems dėdėms, jos nesupyksta, kai kaimynų berniukas su kamuoliu spiria į galvą, daugiausiai, ką jos gali padaryti, tai apsiverkti, nes pykčio ir įsiūčio mergaitėms reikšti nevalia, jos nepastovi už save, o laukia, kada kas nors už jas tai padarys, jos nerodo pirštu tiesiai į dalykus, kurių nori, jos nesėdi išsiskėtusios (nors taip daug patogiau), jos nedaro to, kas visiškai lengvai leista berniukams (laipiojimas po medžius, grumtynės purve, futbolas lietui lyjant) ir riedlentėm jos, tikriausiai, nevažinėja, nes gali gi susižeisti, nusibrozdinti ar neduokdie, išsitepti!

Kai mes užaugame, prie tų „geros mergaitės” taisyklių prisideda dar apie penkiasdešimt ir mes gauname visą „kas yra tikra moteris” paketą. Žinoma, kad neprivaloma to laikytis ir niekas neprašo viso taisyklių rinkinio patvirtinti pas notarą, tačiau visi šie dėmenys kartais būna taip giliai įaugę į kraują, kad jau ir pati nežinai, kur ten tu, o kur tai, ko iš tavęs tikėjosi aplinka.

KODĖL BŪTI TIKRA MOTERIMI NEAPSIMOKA

Moteriškumo stereotipai labai panašūs kaip geros mergaitės – tikra moteris patyli net tada, kai vienintelė žino teisingą atsakymą, jos mandagumas yra aukščiau savigarbos, ji žino savo vietą (ta vieta maža, tyli ir kažkur kampe), ji daugiausiai dalykų daro dėl kitų, o dėl savęs – nebent per gimtadienį, jai svarbiausia, kaip ji atrodo kitiems, ar ji patinka kitiems, ar kiti ją myli, nes pati savęs mylėti ji negali – juk tai dievaži, būtų spjūvis kuklumo dievui į veidą, ji aukojasi ir tai yra nuostabu, ji atleidžia, nusileidžia ir nekelia isterijų (net jeigu tai tiesiog savo ribų ginimas).

Nepaklūstančioms tikros moters etikos kodeksui visuomenė – močiutės, tetos, nepažįstamos moterys ir t.t. nuolat primins, kad jos peržengė ribas – gėdins, baus, tyčiosis, juoksis, apkalbės. Jų gali gėdytis jų šeimos nariai. Kiti žmonės – jeigu galėtų, sudegintų. Taip anksčiau ir buvo elgiamasi su laisvomis, nepriklausomomis, stipriomis. Dabar jie degina mus akimis, liežuviais ir žodžiais (bent nepavojinga gyvybei).

Politikoje, versle, kur priimami rimti ir svarbūs sprendimai, nulemiantys visuomenės ateitį, moterys vis dar užima panašią vietą kaip riedlenčių parke. Politika ir verslas yra lyg vyrams priklausančios krepšinio ar riedlenčių aikštelės, kur moterims geriausiu atveju yra išskirtas laikas rytais arba dienos metu, ir, geriausia, kad jos nesimaišytų po kojomis. O jeigu kuri drąsuolė ir prasibrauna, užsiropščia ant aukščiausios rampos, tai ji turi būti labai stipri, nes į ją susisminga ne tik nirštančių vyrų, boba su kiaušais ją vadinančių, žvilgsniai, bet ir moterų iš aikštelės pakraščių replikos, vis primenančių jai, kur yra šios nesusipratėlės tikroji vieta. Netgi literatūroje dar neseniai labai stipriai figūravo „moterų literatūros” apibūdinimas.

Bet, mano apskaičiavimais ir pastebėjimais, būti tikra moterimi visiškai neapsimoka, nes ten, kur prasideda mano svajonių įgyvendinimas, drąsa, laisvė, nepriklausomybė, ten neįmanoma būti ta kuklia moterimi, nes siekiant savo svajonių yra privaloma mokėti už save pastovėti, įgarsinti savo mintis, balsą, rodyti pirštu tiesiai į tai, ko tu nori, apginti save, kai to reikia, mylėti save ir rūpintis savimi tam, kad galėtum tobulėti, būti dar drąsesnei, kartais visiškai nereikia būti mandagiai ir dažnai tenka griežtai nubrėžti savo ribas. Taip pat reikia nebijoti suklysti, nusibrozdinti, išsitepti ar sėdėti taip, kaip tau patogu. Siekiant savo svajonių neįmanoma visąlaik išlikti švariai, nesusivėlusiai ir tvarkingai – ne, kartais tampi panaši į laukinę laimingą beždžionę, kuri parnešė namo dar vieną išsvajotą bananą.

Siekiant savo svajonių neįmanoma visiems patikti ar įtikti. Nes tokia moteris meta iššūkį visoms gerų mergaičių ir tikrojo moteriškumo dogmoms bei mokymams, o kai kam vien nuo jos buvimo perštės akis, ji erzins, bet argi jai tai rūpi? Ji pasirinko nebestovėti riedlenčių parko kampe ir laukti, kada į ją pažiūrės patinkantis berniukas. Ji stovi pačios aukščiausios rampos viršūnėje ir kaupiasi dar vienam savo skrydžiui. Nukris – atsistos. Nusibrozdins – sugis (ir ne iki vestuvių – nusišvilpt jai ant jų). Išsiteps – pati ir išsiplaus.

Nuotraukos autorius Saulius Baradinskas

20 Comments

    Mantas

    9 liepos, 2020

    Puiki publikacija! Manau, žmogaus kaip individo raida yra svarbi visiems:
    „The answer to the problem of humanity is the integrity of the individual”

    Neringa

    9 liepos, 2020

    Stipru!💙

    Monika

    9 liepos, 2020

    Labai labai gražus tekstas! Privertė nusišypsoti ir pakelti aukštyn nosį!

    Milda

    9 liepos, 2020

    Net nerandu zodziu!
    Nuostabiai sukreciantis ir akis atmerkiantis straipsnis…!
    Gyvenam mes taip ir net nesusimastom kartais is kur tie tokie elgesio sablonai…o va is kur…
    Aciu Beata!
    Ikvepi!

    Gerda

    9 liepos, 2020

    Super straipsnis! Gera, lengva ir awesome skaityti. Nes niekas nekalba apie tai. Tokių padrąsinančių straipsnių neišvysi kokiame delfi, 15min ar reklamose per televiziją. Ne ne, tai neaktualu kažkaip.

    Bet kai pamatai žmogų, kuris kalba apie drąsą, apie tai, kad reikia nebijoti, tu tiesiog įsimyli tą žmogų. Jautiesi, kaip radęs draugą/draugę apie kurį/kurią svajodavai. Atrodo pasaulis turi Jordan Peterson, kuris labiau laikomas kaip tėvu tiems, kurie jo neturėjo. O mes turim Beatą, kuri mums padeda. Kuri padeda toms, visoms susigūžusioms viduje, pralaužti tą vidinį kiautą ir bent šiandien priverčia pagalvot „eina šikt, tie visi reikalai, einu padarysiu kažką sau ir dėl savęs.”

    Indre

    9 liepos, 2020

    Dziaugiuosi, kad jau garsiai kalbama apie „geros mergaites” sindroma musu visuomeneje. Aciu, Beata!

    Daiva

    9 liepos, 2020

    Gera skaityti! Gera, kai supranti, kad nereikia stovėti gyvenimo aikštelės pakraštyje. Gera, kai gali pati. O jei dar turi palaikymą – tu neįveikiama!

    Vika

    9 liepos, 2020

    Kas gi sitaip isivaizduoja ta tikra moteri… Ir kur tos moterys kurios stengiasi tokiomis buti 😁😁 Atrodo, kad vyrai kaip tik daznai renkasi drasias ir net zodziu nevyniojancias 🙂 O ir tu vyru draugai bei gimines tokiomis spirgomis zavisi 😁Galbut sis straipsnis labiau subjektyvus autores sielos sauksmas ir matymas?

      Ramunė

      10 liepos, 2020

      Drįsčiau nesutikti su jumis. Šiais laikais vyrai bauginasi tokių moterų, sakydami, jog valdingos merginos jų nedomina, o ypač tos, kurios pasisako už individualizmą…

    edita

    9 liepos, 2020

    Ačiū, Beata „surijau” akimis šį straipsnį su pasigardžiavimu, nes jis wow! Paprastai apie nepaprastus ir svarbius mums dalykus! Manau turime sustoti ir įsiklausyti į save, į savo poreikius ir daryti taip kaip mums reikia, ir jei pradedam jausti kaltės ar nepatogumo jausmą dėl kitų („o kaip jis/ji pasijaus, gal čia ir negražiai pasakiau/padariau..”) reikia šias mintis vyti kuo tolyn kaip nekviestą svečią! Užtenka daryti kažką dėl kitų, darykime dėl savęs.

    Rolanda

    9 liepos, 2020

    Miela, Beata! Puikiai parašyta! Visiškai matau save,tai ka tu parašei,visiškai! You obssesd me! Todel neturiu daug draugų,net vyras sako,kad esu su kiaušais:)))toliau raip gerai varyk! Tiesiai i širdy!!!

    Dovile

    9 liepos, 2020

    ❤️🤭

    Donata

    9 liepos, 2020

    Palietė tekstas, ačiū! Pamenu, kad vaikystėje labai pavydžiai išgyvenau berniukų karaliavimą ir dvigubus standartus. Buvau kuklus vaikas, tai per daug nemaištaudavau, tik pavydėjau arba kartais prasitardavau draugėms, kad norėčiau būti berniuku. Ir nieko čia su transgender nebuvo, norėjosi tos laisvės, kurią jie turėjo 🙂

    Diana

    9 liepos, 2020

    Labai labai geras straipsnis, ir kaip viskas pažįstama, ta „gera mergaitė” taip giliai įsišaknijusi ir kaip aplinkiniams patogu tokią mergaitę turėti! Bet vaduojuosi iš jos gniaužtų, gal ne taip greitai kaip norėtųsi, bet tokių straipsnių dėka tai VYKSTA, ačiū Beata!!!

    Miglė

    9 liepos, 2020

    Šis straipsnis atvers daugelio žmonių akis… Ačiū jums!

    Jurga

    9 liepos, 2020

    Ačiū už priminimą, kad nebūtina stovėti ir laukti kol į tave kažkas atkreips dėmesį, metas išreikšti nuomonę ir dalyvauti priimant svarbius sprendimus.

    Žydrūnė

    10 liepos, 2020

    Kaip gerai kad turim LIetuvoj Beata, kuri drasiai rezia apie sovietines atgyvenas!

    Silvija

    12 liepos, 2020

    ❤️👍

    Laura

    14 liepos, 2020

    Labai nuostabus ir jaudinantis tekstas. Galėčiau kiekvieną dieną vėl ir vėl skaityti jį 😀 Toms, kas atpažįsta savyje tas tobulas mergaites, labai rekomenduoju paskaityti Reshma Saujani knygą BŪKITE DRĄSIOS, NE TOBULOS.

      Violeta

      30 liepos, 2020

      Paantrinsiu Jums, Laura. Ir tekstas Beatos nuostabus ir rekomendacija paskaityti sia knyga irgi puiki!
      Gavau dovanu nuo dukros knygu. Ju tarpe dvi nuostabios: Jusu rekomenduota ir Vyvenimas! Abi labai patiko ir aciu, Beata, uz nuostabius straipsnius!