Įkvėpk, Tekstai

5 būdai labiau mylėti save

Ryšį su savimi mes atsinešame iš savo vaikystės. Štai psichologas Fritz Riemann XX a. pradžioje savo knygoje „Pagrindinės baimės formos” rašė taip:

Vaiko patyrimas, kaip motina buvo nusistačiusi jo atžvilgiu, vėliau taps jo sielos gilumos žvilgsnio į save patį pagrindu. Viduje atsispindintis, kaip sako psichoanalizė, „introjikuotas” arba „inkorporuotas” motinos paveikslas, individualus motinos patyrimas vėliau atsispindi mūsų požiūryje į save. Kas turėjo laimę introjikuoti mylinčią motiną, sielos gilumoje laiko save vertu meilės; kam teko nelaimė introjikuoti rūsčią ir nepripažįstančią motiną, sielos gilumoje laiko save nevertu meilės, ir reikės daug laiko ir daug naujų potyrių, kad galėtų patikėti, jog ir jis vertas meilės. Tad nusisekęs motinos patyrimas yra neįkainojamas kapitalas.

F. Riemann pabrėžė motinos svarbą vaiko gyvenimui, tačiau, neabejoju, ir kita artima aplinka daro labai didelę įtaką mūsų asmenybės formavimuisi. Štai viena mano pažįstama (šiuo pavyzdžiu pasidalinti su jumis ji man leido), iki šiol jaučiasi prastai, jeigu gulinėja ant sofos poilsio dienomis. „Tučtuojau man atrodo, kad netrukus iš kažkur išlįs mano močiutė ir apšauks mane tinginio pančiu! Vaikystėje per kiekvienas vasaros atostogas turėjau važiuoti pas ją ir „atidirbti” ravint daržus ar padedant jai ūkyje. Vos prisėsdavau pailsėti, ji puldavo mane peikti ir gėdinti.” Mano šiai pažįstamai atrodo, kad vaikystėje turėta patirtis iki šiol jai trukdo atsipalaiduoti ar leisti sau ilsėtis.

Aš mokykloje buvau pirmūnė ir iki šiol tokia esu (nepaisant to, kad vairavimo egzamino nepavyko išlaikyti iš pirmo karto), bet viduje esanti užsispyrusi pirmūnė ne juokais privaro man streso – aš tiesiog negaliu neišlaikyti egzamino ar atsidurti ant atsarginių suolelio. Žūtbūtinis noras būti tarp geriausių, sėkmingiausių, įdomiausių, aktyviausių mano gyvenime tikrai mane toli nuvedė, tačiau man ir pakenkė. Aš kartais nemoku stabtelėti ir pasidžiaugti savo laimėjimais. Kartais – nė nežinau, kada reikia džiaugtis.

Kiekvienas iš mūsų atėjome iš skirtingų kontekstų – vienus mylėjo už tai, kad jie tiesiog yra, kitus pastebėdavo tik tuomet, kai grįždavo namo su šešiais dešimtukais. Vienus gyrė už putlius skruostus, kitus – už juos gėdino. Vieniems atnešdavo pusryčius į lovą, kitus peikė, kai sekmadienį per ilgai išdrįsdavo miegoti ir t.t. Ir kartais mes visą šį bendravimo modelį ir sistemą, už ką mus gyrė ir už ką peikė vaikystėje, susipakuojame į dėžutę ir atsinešame į suaugusių gyvenimą.

KO AŠ MOKAUSI VIS DAR?

1. ATLEISTI SAU

Atleisti, kai padarau klaidą, nusišneku, užmirštu. Primenu sau: gi netyčia visa tai nutiko, gi aš esu žmogus. Tik žmogus, kuris kartais pavargsta ar pasirenka neteisingą sprendimą, visiškai to nenorėdamas.

2. ILSĖTIS

Kai gerai pavarau, pasiekiu norimą rezultatą, taip apsidžiaugiu, kad imu galvoti: tai važiuojam toliau! Bet ne, dažniausiai tai būna akimirka, kai reikia priverstinai save pristabdyti: pamiegoti, nueiti į parką ar į masažą (bent jau tiek). Kitaip – lėksiu tiesiu taikymu į perdegimą.

3. ARTIMŲJŲ KRITIKA YRA TIK VIENA PUSĖ

Gal ir jums pažįstamas tas nemalonus jausmas, kai draskotės per kelias sritis, o tuomet artimas žmogus (partneris, draugė, mama ar vaikas) pasako, kad jūs jį apleidote ir neskiriate jam dėmesio? O, perkūne! Mano širdis tokiomis akimirkomis nurieda į kulnus. Nes aš noriu, kad mano artimieji jaustųsi laimingi su manimi, noriu, kad jiems niekada nestigtų mano meilės, dėmesio, šiltų žodžių, bet… kartais tiesiog neįmanoma patenkinti jų poreikių. Kartais net jiems tenka pasakyti: „ne, aš negalėsiu” ir vietoj to, skirti dėmesį ir meilę sau.

Nes aš nebenoriu būti tokiose situacijose, kur su tuščiu vidinio kuro baku važiuoju įpilti kurą kitiems.

4. DŽIAUGTIS SAVIMI NE PO TŪKSTANČIO METŲ, O ŠIANDIEN

Stoikų filosofijoje yra tokia praktikos forma, kurioje žmogus raginamas kasdien įsivaizduoti, kas blogiausio gali nutikti. (Panašiai darydavo mūsų mamos, kai ilgai negrįždavome namo 😉 ) Pačią šią praktiką, manau, galima vertinti visaip, tačiau ji yra skirta įvertinti tai, kiek daug mes turime. Kartais įsileidžiame į ilgiausius bumbėjimus dėl visiškai nereikšmingų dalykų: pavyzdžiui, kai norisi naujesnio telefono, prabangesnių atostogų ar naujo televizoriaus. Bet štai, o jeigu iš mūsų kažkas atimtų tą kėdę, ant kurios sėdime, atleistų iš darbo, kurį irgi ką tik peikėme, ar pamestume telefoną, kurį turime dabar? Tuoj pat taptume nelaimingi. Tuoj pat suprastume, kaip daug turėjome!

Dėl to ir savimi reikia priminti sau džiaugtis. Šiandien. Kad gali skaityti šį tekstą (reiškia, gerai veikia rega ir smegenys), kad turi gerą sveikatą, galimybių, artimų žmonių, kurie tave myli, esi pasiekusi, išmokusi daugybę dalykų (kiekvienos mūsų skirtingi pasiekimai) ir taip toliau. Dideli tikslai ir užmojai yra labai gerai, bet svarbu nepamiršti stabtelėti šiandien ir pasakyti sau: „Ei, tu faina. Ačiū tau!”

5. MEILĖ SAU KAIP VEIKSMAS

Kai susipažįstame su patinkančiu žmogumi, tam, kad patrauktume jo dėmesį, mes ir rengtis gražiau pradedame, ir kvepinamės, ir stebiname jį nuolatos – savo išmone, humoro jausmu, gražiais poelgiais. O štai dėl savęs neretai mes nepajudiname nė piršto. Man atrodo, kad save lygiai taip pat reikia suvilioti, stengtis dėl savęs, kasdien. Elgtis su savimi ir savo gyvenime taip, kad nusipelnytum savo paties pagarbos, visų pirma.

Tai padaryti man padeda ritualai ir rutinos. Viskuo, ką taikau savo gyvenime, pasidalinau savo MEILĖS SAU PAMOKOSE. O visą spalio mėnesį joms taikau didelę nuolaidą ir kviečiu kurti meilės sau kupiną ryšį su savimi, nes nuo jo prasideda mūsų visi kiti ryšiai <3 Prisijunk:

 

3 Comments

    Indrė

    5 spalio, 2020

    Sveiki Beata,
    šis Jūsų naujienlaiškis iš visų skaitytų man patiko labiausiai.
    Įsiminė šis sakinys: “Elgtis su savimi ir savo gyvenime taip, kad nusipelnytum savo paties pagarbos, visų pirma.”
    man pagarba nuolatos buvo ir yra vienas svarbiausių dalykų, tačiau tik dabar susimasčiau kokia svarbi yra pagarba pačiai sau.
    Ačiū už įkvėpimą ir dalinimąsi 🙂

    Monika

    5 spalio, 2020

    Ačiū ❤

    Joana

    5 spalio, 2020

    Beata, įkvėpiantis tekstas! Užsimaniau save apsikabinti ir duoti daug daug meilės ir atjautos.
    Labiausiai patiko ši mintis: „Nes aš nebenoriu būti tokiose situacijose, kur su tuščiu vidinio kuro baku važiuoju įpilti kurą kitiems.“