Atvirai, Tekstai

Kai nori visko, bet negali to turėti. Apie tai, kaip mes pirkom savo pirmąjį būstą

Stebint socialinių tinklų nuomonės formuotojus, man susidaro įspūdis, kad net patys brangiausi materialiniai dalykai yra ranka pasiekiami – didžiuliai namai su terasomis, prabangios mašinos, sodybos su vaizdu į ežerą. Deja, ne visiems. Tai supratau, kai pradėjau ieškoti nuosavų namų.

Galbūt šis mano įrašas pravers kitiems, šiuo metu ieškantiems nuosavų namų.

Kai akys nori to, ko negali turėti

Sunku buvo suvokti, kad negaliu turėti namų Užupyje su milžiniška terasa, žvelgiančia į Senamiesčio panoramą. Sunku buvo suvokti, kad net kai kurie butai Naujoje Vilnioje man per brangūs. O apmaudžiausia buvo sulaukti skambučio iš banko, kai jie pasakė, kad išvis neplanuoja man suteikti paskolos. Galiausiai, šiandien yra lygiai mėnuo, kaip aš gyvenu nuosavame būste, laimingai ir labai jaukiai įsikūrusi. Pasidalinsiu patarimais iš savo varpinės su jumis, galbūt kažkam iš jūsų tai bus aktualu.

1 PATARIMAS: Paraišką paskolai teikite keliems bankams, nepasikliaukite vienu. Mano bankas, kurio buvau lojali klientė daugiau negu dešimt metų, su manimi elgėsi kaip arogantiškas pinčeris ir suėdė marias laiko su savo skambučiais ir nuolatiniais klausimais dėl smulkiausių dalykų.

Tuo tarpu, kiti du bankai, į kuriuos kreipiausi, buvo mandagūs, pasižymėjo draugiška, nebauginančia komunikacija ir abu pateikė savo pasiūlymus paskolai. Manasis bankas prabudo tik tą dieną, kai jau buvau pasirašiusi buto pirkimo sutartį pas notarą – nusprendė vis dėl to paskolą suteikti, bet buvo vėlu. Tad negaiškite laiko, tąsydamiesi su vienu banku.

Be to, banko konsultantai yra skirtingi – tik pajusite, kad nepaeina reikalai su Jurgita, prašykite kitos konsultantės (-o).

2 PATARIMAS: 3 TAVO UNIKALŪS PRIORITETAI

Suvokusi, kad šiame gyvenimo laikotarpyje negaliu įsigyti namų kaip iš pinteresto, išsigryninau, kas man namuose yra svarbiausia: šiukštu ne pirmas aukštas, turėti vonią, kurioje galėčiau gulėti ir gyventi sąlyginai arti centro ir žalios zonos (parko, upės ar pan.). Galiausiai, man labai labai pasisekė, nes radome nebrangų būstą šalia Vingio parko, apsuptą kitų strategiškai man reikalingų objektų. Mes visi esame labai skirtingi, dėl to, prieš leisdamiesi į būsto paieškas vieni ar su partneriais, išsigryninkite, kas jums yra svarbų svarbiausia, tiesiog svarbėtinai svarbu. Kažkam labai svarbu būti visų įvykių centre, gyventi kuo arčiau mėgstamų barų ar kavinių, kažkam – galėjimas nueiti iki didelio prekybos centro pėsčiomis, kažkam – kad parkingas būtų geras, arti mokyklos ar darželiai ir t.t… Kas jums yra svarbiausia? Kuo didesnės finansinės galimybės, tuo daugiau prioritetų galite turėti.

3 PATARIMAS: TOBULI NAMAI NEBŪTINAI REIŠKIA LAIMINGI NAMAI

Nepamirškite svarbiausių dalykų. Namai esate jūs. Namai yra jūsų santykiai (jeigu turite partnerių), jeigu esate vieni – namai yra jūsų santykis su savimi, jūsų energija. Namai yra ne tai, ką nusiperkame, o ką susikuriame iš to, ką turime tuo metu. Primenu mano didįjį šūkį: kurkime gražų gyvenimą iš to, ką turime dabar. Tad, kurkite! Fabijoniškėse, Valų kaime, Prienuose ar Užupyje su vaizdu į Vilniaus senamiestį.

4 PATARIMAS: JEIGU NESATE LABAI TURTINGI, NELIŪDĖKIT

Laimė menkai priklauso nuo materialinių turtų. Jeigu jie yra, fantastika. Jokiais būdais jų nenuvertinu. Tiesiog manau, kad galima būti nelaimingam ir mažame močiutės bute Karoliniškėse, ir bute su terasa Užupyje. Ne sienos atneša mums laimę, o mes patys ją kuriamės. Tas, kas mokės džiaugtis močiutės butu Karoliniškėse, jame laimingai gyventi, kurti, žaisti, – neišvengiamai po kažkurio laiko susikurs dar didesnę finansinę gerovę sau, jeigu tik norės.

5 PATARIMAS: BANKAI ŽIŪRI NE Į TAI, KĄ JŪS SAKOTE, O Į TAI, KĄ JŪS (UŽ)DIRBATE

Bankams nelabai įdomu, ką jūs sakote, jie labiausiai žiūri į tai, kaip atrodė jūsų banko sąskaita pastaruosius 3 metus. Prašydama paskolos taip gailėjausi už visas savo kūrybines „atostogas”, už individualią veiklą, už gyvenimą pagal širdį ir įkvėpimą, nes… pagal mano banko prizmę, mano potencialas paskolą gauti svajonių būstui (iš pradžių būstą rinkausi ne pagal finansines galimybes, o pagal skonį) buvo lygiai toks pat kaip trečios klasės moksleivio. Jeigu numanote, kad už kelių metų prašysite paskolos, užmeskite akį į savo profesinę veiklą: ar ji tebesitęsianti, ar ji neturi finansinių duobių, ar sugebėsite bankui įrodyti, kad jūsų pajamos nėra laikinos ir pan.

6 PATARIMAS: SUPAPAPRASTINTI UŽMOJUS

Kaip minėjau prieš tai esančiame punkte, iš pradžių su partneriu išsirinkome nuostabų būstą šalia Neries, su aukštom lubom, su fantastiškai skambančiu gatvės pavadinimu. Jau tada svajojau, kaip nusipirksime didelį Niufaundlendo veislės šunį ir aš ten bastysiuosi su juo šalia esančiame pušyne. Tam butui dar reikėtų didžiulio remonto, kuris mums būtų kainavęs mažiausiai 50 tūkstančių, apie kuriuos galvojome: „Ai, kaip nors!”, nes to būsto potencialas mus tiesiog užbūrė.

Bet bankas man nedavė paskolos tam būstui. Verkiau pusdienį, bet dabar esu net dėkinga bankui už tokį sprendimą, nes, gavusi paskolą tam būstui, per mėnesį turėčiau mokėti daug didesnę įmoką, negu moku dabar + milžiniškos išlaidos remontui. Tuo metu dar nežinojome, apie karantiną ir COVID, kuris mus su mūsų tais finansiniais įsipareigojimais tikrai būtų įstūmęs į nedovanotiną padėtį. Žinau, kad tikrai įsigysiu panašų būstą į tą, apie kurį taip svajojome, bet tenka pripažinti, kad ne šiame etape.

Tuomet mes mokėmės supaprastinti užmojus. Savo būsto norėjome vis tiek. Supratau, kad dabar man svarbu tiesiog turėti savo namus ir vien už tai būsiu dėkinga. Tad paslinkome rodyklę nekilnojamo turto puslapių paieškose per kelias padalas link žemesnių kainų ir jau buvome pasiruošę apsigyventi Naujoje Vilnioje (beje, ten matėme puikių ir įkandamų būstų), tačiau laimingo atsitiktinumo dėka išvydome savo būsto skelbimą, agentei pasakėme, kad pirksime, vos po 5 minučių apžiūros, ir, po pusę metų trukusio remonto, įsikraustėme į savo namus.

KAIP DABAR JAUČIUOSI?

Jaučiuosi padariusi vieną geriausių sprendimų. Mūsų įmoka per mėnesį yra 3 kartus mažesnė už paskutinio nuomoto būsto kainą, su mano partnerio Sauliaus ir architekto Edvino Baltrušaičio pagalba iš 40 kv.m. senelių buto blokiniam name rajone pasidarėm mūsų svajonių namus, kuriuose gera būti, kurti ir ilsėtis.

Man svarbu suvokti skirtingus gyvenimo etapus bei atrasti, kaip galiu kurti laimę iš to, kas man prieinama tuo metu. Ir tai veikia!

-> Galbūt turėjote panašių patirčių? Pasidalinkite!

« »

15 Comments

    Greta

    12 spalio, 2020

    Kaip idomiai susiskaite, aciu, kad pasidalinote taip kaip yra! Tie instagraminiai bustai miesto centre man silpnesniais momentais kelia nepilnavertiskuma ir sioki toki pavyda. Savo busta jau turim, ieskojom beveik metus, pries tai jau buvom du kitus issirinke, bet as vos ne paskutine minute pajausdavau, kad kazkas ne taip, kad cia ne mano, ir tada radom ta nuostabuji ir abejoniu nebeliko! Kad cia tas vienintelis supratau ne tik apziurejus nama, bet ir isgirdus kaimyna graziai grojanti saksofonu (patinka man tokie kaimynai), Finansai taip pat buvo riboti, nes nesinorejo apsikraut paskola kuri kels stresa ir vers buti isikinkius i nemegstama darba arba atsisakyt kitu gyvenimo malonumu.

    Aušra

    12 spalio, 2020

    Ačiū, Beata. Šiuo metu kaip tik įsirenginėjame naują būstą. Prieš beveik metus taip pat norėjome – esnio. Gal ne tiek didesnio, nes supratome, kad to ploto šiame etape mus ne taip ir reikia, bet tobuloje vietoje su tobula terasa Paupyje ar Markučiuose. Nors ir galėjome gauti nemažą paskolą ir su tuo nebuvo didelių problemų, nusprendėme, kad nereikia, ir radome puikų variantą kitur už pigiau. Kodėl? Nes norime kuo greičiau įsikėlus į savo namus atsistoti ant kojų ir daugiau pinigų skirti GYVENTI (daug keliauti, mokytis, investuoti į pomėgius ir laisvalaikį), o ne mokėti už būstą daugiau, nei mums būtina.
    Apskritai su amžium :)) ateina toks geras suvokimas, kad daugiau yra mažiau. Ir labai labai gera būti sąmoningai ir užtikrintai apie savo prioritetus. Visiems beplanuoajntiems naujo būsto pirkimą, noriu palinkėti labai labai aiškiai išsigryninti, kiek yra būtina, o kiek – tik triukšmas ir nuo instagramo nusižiūrėti modeliai, kurie gal visiškai nėra apie jus.

    Onutė

    12 spalio, 2020

    Pritariu, kad svarbiausia pirkti pagal savo kišenę ir nesidairyti į kitus. Pagal dabartines vyraujančias nuomones, dabar ne lygis gyventi sename blokiniame name, dabar esi kietas, jei gyveni name ar kotedže. Ieškojau buto virš metų laiko, nes buvau nusprendusi, kad pirksiu tam tikrame rajone (netgi tam tikro rajono dalyje), blokiniame sename name, ne pirmas ir ne paskutinis aukštas, nekampinis, neapleista laiptinė, neprobleminis parkavimas ir kuo labiau apleistą. Apskaičiavau, kad tai mano šeimai patogiausia ir svarbiausia įkandama. Tokį butą radau po daugiau nei metų paieškos. Susiremontavom, per porą metų atidavėm skolas ir patogiai gyvename. Taip, sutinku, namas arba kotedžas gal būtų fainiau (dėl savo nuosavo kiemo), bet dabar esu laisva nuo paskolų ir visi patogumai po ranka, priešingu atveju, vergaučiau bankui, dirbčiau vairuotoja vaikų vežiojimui ir streso tikrai būtų daugiau. Iki šios dienos džiaugiuosi, kad racionalus mąstymas paėmė viršų, o ne susigundžiau nuomonės „juk ne lygis, reikia norėti tai, ką kiti turi”.

    Martyna

    12 spalio, 2020

    Koks puikus tekstas! Jau kurį laiką su partneriu dairomės būsto, mano akys vis krypsta į gerokai mums per brangius svajonių būstus. Koją kiša ir draugų bei apskritai aplinkos nuomonė-jokiu būdu nepirkite senos statybos, nepirkite dviejų kambarių, juk per mažai, reikės vietos vaikams(kurių, beje, net neplanuojame turėti), nepirkite viename ar kitame rajone ir pan. Realybė tokia, kad naujos statybos, didelės kvadratūros svajonių būsto sau negalėsime leisti dar keliolika metų, nebent tektų ilgai mokėti didžiules paskolos įmokas, stipriai susiveržti diržus ir išsižadėti hobių, laisvalaikio, kelionių ir kitų gyvenimo džiaugsmų. O pastaruoju metu pavargau bandyti kažką įrodyti sau ir kitiems ir noriu tiesog savų namų. Labai reikėjo patvirtinimo iš šalies, kad viskas gerai yra norėti ar turėti mažiau, todėl šis tekstas nuramino širdį. ❤️

    Greta

    12 spalio, 2020

    Sveika! Labai smagu skaityti tokius straipsnelius, kadangi ir mes su draugu kaip tik tą išgyvenom, kai kreipiesi į bankus o jie su tavim tikrai arogantiškai bendrauja, tačiau visa laimė, kad su vienu banku viskas išsisprendė ir puikiai suderinome sąlygas! Dabar gyvename tame „kūrimo” ir statybų procese, bet jau nekantrauku kada galėsime ten apsigyventi:) ačiū, kad daliniesi tokiomis istorijomis!

    Joana

    12 spalio, 2020

    Koks informatyvus tekstas! Būdama dvidešimties dar tik mokausi kaip tvarkyti savo pačios finansus, bet informacija apie būtų paieškas tikrai pravers ateityje. Ačiū, kad daliniesi, Beata. Jeigu gali, pasakyk kada nusprendei su partneriu, jog norite nuosavo buto ir kada jį įsigijote? Būtų įdomu sužinoti, kiek laiko truko šios idėjos įgyvendinimas. 🙂

    Justina

    12 spalio, 2020

    Kai rinkomės butą, turėjome labai ribotą biudžetą, o dar laukėm šeimos pagausėjimo. Galėjom įsigyti arba mažytį gan padorų butą, arba didesnį, bet daug darbo reikalaujantį ir pasirinkome antrą. Dar buvom jauni, tai atsikraustę raitojomės rankoves, šveitėm, lupom, dažėm, griovėm, kamšėm senus kiaurus langus žiemą taupydami naujiems, miegojom ant rūbų maišų kol gamino užsakytą čiužinį. Bet buvo taip fainai! Kiekvienas įveiktas etapas, ištapetuotas kambarys, naujas baldas nešė tiek daug džiaugsmo ir dar dabar, praėjus 5 metus trukusiam remontui aš labai džiaugiuosi namais, kuriuos susikūrėm. Jei būčiau galėjus gauti svajonių namą čia ir dabar, abejoju, ar tai šitaip vertinčiau ir ar turėčiau tiek gražių atsiminimų.

    Marija

    12 spalio, 2020

    Labai rekomenduoju pasikonsultuoti su paskolų brokeriu (-e). Aš net nežinojau, kad rokie egzistuoja. Brokerei daviau info apie savo pajamas, o ji už mane derėjosi su bankais ir rado tikrai puikų pasiūlymą su mažomis palūkanomis. Pačiam galima daug detalių pražiopsoti, neįsiskaityti į sutartis. Brokerei sumokėjau kelis šimtus (suma priklauso nuo paskolos dydžio), bet ilgalaikėje perspektyvoje, manau, labai atsipirks.

    Klara

    12 spalio, 2020

    Puikus tekstas, skaitau ir toks vaizdas, kad aprašyti mūsų išgyventi potyriai. Pradėjome paieškas nuo vieno perėjome prie kito… Labai didele įtaka iš draugu ir artimų aplinkos kodel mažas butas kodel tas kodel anas… Visiems skirtingai mes laimę atradom 35kv ir vargo tame nėra. Ne kvadratai ir prabanga kuria santykius ir jaukius namus o jausmas! Ačiū už puiku straipsnį!!

    Elena

    12 spalio, 2020

    Tik vienas pastebėjimas – kodėl neemet paskolą kartu su partneriu? Gal būtų pavykę gauti didesnę paskolą svajonių rajone?

    Aiste

    12 spalio, 2020

    Koks puikus tekstas, manau tikrai daug kam pravers. O man tai ypač, kai planuose yra pirkti savo namus su paskola, tikrai vertingi patarimai!

      Kristina

      13 spalio, 2020

      Beata, noriu tave apkaminti už šį tekstą! Skaičiau ir mintyse vis skambėjo pritariamieji – “taip!”, “geras, aš ir taip jaučiausi”, “ir mano nuomonė tokia pati”. Dabar dar drąsiau didžiuosiuosi mano ir vyro renovuotu senu butuku Karoliniškėse, kuris dabar šviesus, turi jaukias medines grindis. Ir didžiuosiuosi sprendimu išsikraustyti kuriam laikui į mažą miestelį ir apsigyvenimu sename močiutės name, kurį dabar uoliai renovuojame, nes iki svajonių namo dar daug turime nuveikti ir pasiekti.

    Nijole

    12 spalio, 2020

    Aciu, kad pasidalinate savo patirtimis, tai taip svarbu. Atrodo, nieko naujo, jokia cia nauja tema, bet pasidalinat- patariat mums, amzinai abejojantiems ir besigrauziantiems, kaip cia didesni, geresni, kad tos laimes daugiau nusipirkti. O is tikruju, gi laime nesedi ant auksiniu tapetu, o mumyse, mes ja kuriame, mes savo laimes kalviai.
    Linkiu jums visko graziausio, Beata! Noreciau su Jumis kavos isgerti!

    Indrė

    13 spalio, 2020

    1 Beatos patarimas – tobulas! Aš ir mano vyras pradėjome su trimis bankais. Intensyviai derėjomės su dviem. Pasiteisino 100 % tokia taktika.

    2 patarimas – labai individualus. Mano atveju su vyru braižėme, skaičiavome, modeliavome namų adreso ir mano bei jo darbo adresų suderinamumus (erdvėje, laike). Tai buvo mūsų prioritetas Nr.1. Dabar gyvename taip, kad abu kartu važiuojame/einame į darbą ta pačia gatve ir mums reikia tik vienos transporto priemonės. Vyras darbe būna jau po 10 min išvykus iš namų, o aš po ~20 min piko metu. Tai yra nerealu. Plius, jei norime, einame pėsčiomis. Bonusas: ne piko metu aš darbe būnu per 8 min!!! Prioritetas Nr. 2 – požeminis garažas, nes norėjome atsakingai elgtis Vilniaus gatvių užstatymo klausymu. Šiuo kl. esu šiek tiek Niujorko stiliaus: jei neturi vietos automobilio parkavimui, tai negali ir automobilio turėti, nes miesto gatvės nėra guminės. Nr. 3 – taip pat rinkomės, kad būtų arti parkas. Būsto įsigijimo metu artimiausias parkas buvo už 1 km, na o šiandien kitas parkas baigiamas įrengti tiesiog už būsto langų. Prisipažinsiu, šito nesitikėjome, tad dabar jaučiamės laimės kūdikiais, kad taip susiklostė.

    3 patarimas – iki dabartinio komfortabilaus būsto gyvenome šaltoje/karštoje (žiemą/vasarą) pastogėje Žvėryne, tačiau ir ten buvo maksimaliai jauku ir pilna laimės, nes mes patys jaukumu pildome namus, o ne jie mus 🙂

    4 patarimas – būsto galutinis įrengimas mums užtruko 3 metus, nes negalėjome finansiškai to padaryti prieš įsikeldami, tačiau tai išėjo tik į naudą, nes per tą laiką maksimaliai mėgavausi atsakingai rinkdamasi montuojamus baldus, užuolaidas ar šviestuvus.

    5 patarimas – čia yra LABAI, LABAI svarbus punktas. Mano darbo santykiai nėra standartiniai (esu mokslininkė ir dirbu pagal 1-5 metų konkurso būdu sudarytas darbo sutartis), tad bankui teko iškloti savo 10 metų darbo santykių istoriją, kurią sąmoningai kaupiau segtuve nuo pat 2005 metų vasaros iki 2015 pavasario (kaupiu ir toliau). Neslėpsiu, buvo net saldu, kai bankas turėjo remtis ne mano sąskaitos balansu, kurį jie pas save matė, o būtent mano pristatytais dokumentais, nes tai buvo retas atvejis, kai jie žinojo mažiau apie mane nei aš pati. Vyro atveju buvo viskas easy, nes jis dirba pagal standartinę neterminuotą darbo sutartį, tad jam pakako bankui pateikti tik savo paskutinius darbo santykius apibrėžiančią darbo sutartį.

    6 patarimas – kompromisų buvo daug, bet turbūt didžiausiu tapo tai, kad pats, pats pirminis planas buvo namas, o ne butas, tačiau po ilgų + ir – kovos suvokėme, kad aplinkybės palankesnės butui, o ne namui.

    Nuo savęs pridėsiu 7 patarimą: turėkite po ranka patikimo teisininko kontaktus, kuris esant bent menkiausiai abejonei suteiktų teisinę konsultaciją būsto pirkimo ir paskolos ėmimo klausimais. Mums tai buvo didelė pagalba, kuri leido išvengti vienos gerai užslėptos buto statytojo/pardavėjo suktybės.

    Dabar nuosavuose namuose verda gyvenimas: čia ilsimės, kartais dirbame, sutinkame svečius. O balkone suvaidiname, kad lauko kavinukėje geriame kavą, nes pasaulis beprotiškas ir tenka pagal esamą (pandemijos) situaciją improvizuoti.

    Ieva

    14 spalio, 2020

    Labai ačiū už pasidalintą patirtį! Tikrai įkvepia norėti savo kampo, toks, koks jis įkandamas (ir, turbūt, savo laiku). Priimant sprendimus susijusius su išlaidomis, stengsiuosi turėti mintyse, jog noriu nuosavo kampo ❤ Gyvenimas įrodė ne kartą, kad kai tikrai labai nori ir nebelieka jokio plano B, „Galbūt”, ir „Ne, nepavyks”, įvyksta tai ko sieki.