Įkvėpk, Tekstai

Kaip garbingai konfliktuoti santykiuose?

„Atrodo, mes niekada nesipykom, o tuomet vieną dieną viskas tapo taip prėska, kad nė nebesikalbėjom. Vis norėjau pradėti pokalbį, bet nė neįsivaizdavau, nuo kur pradėti. Kartais paprasčiau išsiskirti.“ – atrodo, girdėjau tokią istoriją daugybę kartų vakarienių su vynu metu apie draugių drauges, skaičiau knygose, straipsniuose, mačiau serialuose.

Prieš kurį laiką man atrodė, kad ne tik „geros poros“ nekonfliktuoja, bet ir geri žmonės nekonfliktuoja. Geri žmonės visada viską priima su šypsena ir niekada nesusierzina – štai ką sau sakydavau ir neleisdavau jokiu būdu pajusti pykčio. Neduokdie, dar jį iškomunikuoti! Fuj, kaip šlykštu! Pamenu, kaip mano viena geriausių draugių mokykloje man pasakė: „Beata, vakar labai ant tavęs supykau, kai pasijuokei iš mano rašinio.“ Tuo metu pagalvojau: „Koks man skirtumas? Pati kalta, kad pyksti!“.

Po daugiau nei dešimtmečio mano požiūris į konfliktus ir pyktį visiškai pasikeitė.

Konfliktai ir pyktis yra gerai.

** Konfliktas konfliktui nėra lygu, yra labai sudėtingų situacijų ir labai sudėtingų žmonių. Dėl to tai, ką rašau šiame tekste yra tik mano asmeninė nuomonė iš mano kuklios buitinės asmeninės patirties, nebūtinai pritaikoma universaliai visiems atvejams. **

APIE KONFLIKTUS

Konfliktai gyvenime sunkiai išvengiami: net su pačiais mylimiausiais ir artimiausiais mes turime skirtingus prioritetus ir poreikius. Pavyzdžiui, šį savaitgalį aš esu klaikiai pavargusi, o mano partneriui gali būti svarbu, kad dalyvaučiau su juo žygyje. Štai ir pagrindas konfliktui.

Jeigu nuslopinsiu savo kūno poreikius, ignoruosiu savo nuovargį ir leisiuosi į žygį, gali būti, kad ten man pakils nuotaika, magiškai atsiras jėgų ir aš būsiu amžinai dėkinga, kad mane ten ištempė, tačiau gali būti ir taip, kad praėjusi pirmą kilometrą suprasiu, kad niekaip neturiu jėgų nueiti dar dešimt, pyksiu ir bambėsiu – iš to gali išsirutulioti nemenkas ginčas.

Gali būti ir taip, kad partneris pasakys: ai, tiek to mano tas žygis, liksiu su tavim namuose, ir mes puikiai praleisime laiką, bet gali būti ir taip, kad jis ims bambėti, kaip jam nusibodo sėdėti namuose.

Taigi, norint rasti geriausią išeitį, kartais svarbu pagarbiai ir detaliai diskutuoti: suprasti, kas kiekvienam žmogui yra svarbu ir kaip tai gali būti patenkinama. Kartais tenka leistis į žygius vienam ar likti namuose vienam, nes tai yra būtent tai, ko tu nori. Kartais yra okei savo poreikius laikyti pirmoje vietoje.

O kartais tenka ieškoti kompromiso, kurti jį kartu. Pavyzdžiui, šeštadienį kartu praleisime namuose, o sekmadienį leisimės į trumpesnį ir lengvesnį žygį.

7 DALYKAI, KURIUOS VERTA ATMINTI APIE KONFLIKTUS

1. EMOCIJOS

Nepamirškime kvėpuoti, kai užlieja emocijos. Kai esame užvaldyti vienos emocijos, tikėtina, nepasakysime nieko racionalaus ir neprisidėsime prie konflikto sprendimo. Tuomet geriausia atvėsti, pasakyti žmogui, su kuriuo konfliktuojame: „Aš jaučiuosi įsiutusi, man reikia atvėsti.“ ir atsitraukti iš situacijos: nueiti atsigerti vandens, pakvėpuoti grynu oru, paklausyti muzikos.

Neleiskime sau, užvaldyti emocijos, pulti menkinti, gąsdinti ar kitaip žeisti kitą žmogų. Išlaikykime jam pagarbą. Tai – tiesiog konfliktas dėl (greičiausiai) skirtingų prioritetų, jį galima išspręsti nežeidžiant vienam kito.

2. SKIRTINGAI MATYTI YRA OK

Konfliktai mums padeda pamatyti, kaip situacija atrodo iš kito žmogaus perspektyvos, jo konteksto. Mūsų tiesa nėra vienintelė absoliuti tiesa ir konflikto tikslas nėra išrinkti vieną laimėtoją. Konflikto tikslas yra jo išsprendimas, kompromisas, kuris bent dalinai patenkintų abi puses. Dėl to ir ginčyjamės. Tam, kad kartu rastume sprendimą. Jeigu kitas žmogus situaciją mato kitaip negu aš, tai nereiškia, kad jis manęs nemyli/negerbia ar pan. Mūsų dvi skirtingos perspektyvos laisvai gali sutilpti. Jo perspektyva praturtina manąją ir atvirkščiai.

3. JEIGU KONFLIKTO TIKSLAS – NE BENDRADARBIAVIMAS, TAI NEVERTA JO TĘSTI

Jeigu konfliktas vyksta dėl konflikto, dėl to, kad du žmonės yra pavargę, kažkam buvo prasta diena, kažkas kažkam pavydi sėkmės, kažkas kažko nekenčia ir pan., jeigu konfliktas vyksta ne iš noro rasti geresnį sprendimą, atvykti į kitą santykio stotelę, pagarbiai išsakyti savo jausmus dėl tolimesnės draugystės gerovės,… tai tokio konflikto neverta tęsti.

Čia kaip automobiliu vytis kitą vairuotoją, kuris ką tik agresyviai kelyje mane aplenkė tam, kad parėkčiau jam, kaip blogai jis pasielgė. Taip… galiu taip padaryti, jeigu man ta diena yra labai prasta. Ar tai yra gera idėja? Tikrai ne.

Tad, kai konfliktuojame su žmogumi, norime jam kažką įrodyti, užduokime sau klausimą: ar aš šį žmogų myliu/gerbiu/žaviuosi/palaikau? Ar man svarbus tolimesnis ryšys su juo? Jei taip, nuleiskime toną, įkvėpkime oro, ir pabandykime iš tikrųjų jį išgirsti, o savo poziciją išsakykime pagarbiai. Jeigu atsakymas į ankstesnius klausimus yra ne, geriau šį laiką praleisti klausantis podcasto.

4. JUODOJI MAGIJA KONFLIKTUOSE

Nieko panašaus į tai, ką galvojate apie juodąją magiją, tiesiog mėgstu taip vadinti elgesį, kurio kartais griebiasi žmonės konfliktuodami. Šie dalykai man yra tabu konfliktuose ir, jeigu kitas žmogus, konfliktuodamas su manimi, to griebiasi, pajuntu, kaip mano širdis ima dažniau plakti, tampa sunkiau komunikuoti savo mintis racionaliai ir aš atsitraukiu. Ką turiu minty?

a) Gaslighting’as

Žmonės, naudojantys gaslighting’ą, padarys viską, kad taptų konflikto nugalėtojais. Jie nekreipia dėmesio į tavo jausmus arba kreipia į juos dėmesį tiek, kiek jiems naudinga vėliau juos panaudoti kaip įkalčius prieš tave. Čia galima sutikti ir: „Čia ne mano vienos nuomonė. VISI mūsų pažįstami taip galvoja.“, „Tu sakai, kad aš taip padariau, nors aš niekada taip nedariau. Būčiau tau apie tai pasakęs.“ (Nors tu esi tikras, kad jis taip darė ir tau apie tai pasakė), „Tu per daug jautri/pūti iš musės dramblį/kas tau yra?“ – ir panašus neatsižvelgimas į tavo jausmus ir gėdinimas už tai, kad jų turi.

b) Manipuliacijos

Žinau, kad mes visi manipuliuojame šiame gyvenime, tai yra dalis mūsų bendravimo, bet nuo tam tikrų manipuliacijų mane tiesiog pykina. Pvz.: „Aš suprantu, kad tu negali važiuoti į mano mamos gimtadienį, dėl manęs tai čia okei. Bet man bus labai liūdna pamatyti, kaip jausis mano visa šeima, kai pamatys, kaip IŠ TIKRŲJŲ jie tau rūpi, po viso to, ką padarė dėl tavęs…“. (Ir voila – jautiesi visiškai kaip ŠŪDAS :)))

Tokių manipuliacijų tikslas dažniausiai yra priversti tave daryti taip, kaip noriu aš, bet nepasakant to tiesiai. Padaryti tai taip, lyg tas poelgis būtų tavo pasirinkimas, nors aš padariau viską, kad tavo pasirinkimui erdvės nebūtų jokios.

c) Senos nuoskaudos

„Atsimeni, tada, prieš 3 metus, kai aš tavęs laukiau ir tu neatėjai, tai aš tada supykau labai.“ – ir ką? Tai buvo prieš 3 metus. Galėjai apie tai pasakyti bent prieš 2 metus. Geriausia savo ribas, jausmus, iškomunikuoti čia pat, nevilkti to į kitus tūkstantmečius. O jeigu jau velkame, – tai jau mūsų problema ir pasirinkimas, ne kito žmogaus. Šiandienos konflikte tokie „įkalčiai“ negalioja, tai nesąžininga.

** #metoo atvejais, sunkių traumų, paliktų skriaudų, žaizdų, patirtam smurtui, prievartai ir kitiems dalykams – mano šis punktas visiškai negalioja. Kalbu apie mažus buitinius dalykus, o ne dideles skriaudas, kurioms suprasti, įsisąmoninti, jas atpažinti, apie jas prabilti, kartais gali prireikti viso gyvenimo, o kartais net jo neužtenka.

5. MES ESAME LAISVI IR SKIRTINGI

Gražiausia, ką galime padovanoti kitam žmogui, – tai laisvę būti taip, kaip jam norisi. Jeigu jis yra su mumis tuo metu, reiškias, jam to norisi ir jis tai pasirinko savo valia. Kas gali būti geriau už tai?

Žinoma, manau, daugelis mūsų turime panašių baimių: baimę būti paliktiems, nemylimiems ar apleistiems. Bet ši baimė neturi įsiskverbti į kitų asmenų teritoriją ir kontroliuoti jų veiksmų.

6. ATIDĖTI KONFLIKTAI TURI DIDELĘ GRIAUNAMĄJĄ JĖGĄ

Kartais mes galvojame: ai, tiek to, susinervinau, bet nesakysiu apie tai. Bet ta smulkmena, kuri sunervino tą kartą, nepaminėta, yra linkusi pritraukti dar daugiau smulkmenų ir išaugti į didžiulį uraganą, kurį suvaldyti gali būti dar sunkiau.

7. DAŽNAI ŽMONĖS MUS ĮSKAUDINA NETYČIA

Mūsų vidinis pyktis gali priversti mus galvoti, kad draugė tyčia amžinai vėluoja, nes mes jai nerūpim, galbūt dar atsiras kažkokių „įkalčių“, tinkančių pagrįsti mūsų šiai „tiesai“, tačiau… mes niekada nesužinosime tikrosios tiesos, kol nepasikalbėsime apie tai su drauge. Kartais žmonės užlipa mums ant kojos ir patys to visiškai nejaučia, jie kartais prie mūsų šlykščiai juokauja apie negyvas kates, nė nežinodami, kad tai – mūsų mėgstamiausi gyvūnai, kartais žmonės pamiršta pasveikinti mus su gimtadieniu, nors labai mus myli. Svarbiausia, nekurti didžiulio paveikslo savo galvoje iš tos akimirkos pykčio, o geriau nueiti, iškomunikuoti savo jausmus ir pasitikslinti: kodėl tu nepasveikinai manęs su gimtadieniu?.

Be to, kartais žmonės yra daug geresni, nekaltesni, mielesni, negu atrodo mūsų galvoje. O kartais – atvirkščiai. Nėra taisyklių. O konfliktuose yra viena svarbiausia: pagarba sau ir kitam, kai tik jauti, kad ji išsprūdo, – sugrįžk vėliau.

Nuotraukos autorius Thomas Vimare/Unsplash

6 Comments

    Kristina

    26 spalio, 2020Reply

    Puikus tekstas. Man asmeniškai konfliktai yra kitas santykių (draugystės) etapas. Kuomet abi pusės išreiškia ką galvoja, kaip jaučiasi, bando vienas kitą suprasti. Ir tai padeda gerinti santykiu.
    Vėl, apibrėžčiau tekstą viena citata:“Mūsų tiesa nėra vienintelė absoliuti tiesa ir konflikto tikslas nėra išrinkti vieną laimėtoją.“
    BŪTEEENT!!! Ir labai sunku kai kitas žmogus to nemato ir renka lyg kažkokią lentelę WIN/LOOSE savo mintyse. Kas kaltas kas ne, kiek kartų nusileido skaičiuoja ir panašiai..

    indre

    26 spalio, 2020Reply

    paprastai ir aiškiai viskas parašyta. Beata, gal turite ir galite rekomenduoti kokios literatūros santykių konfliktų tema? 🙂
    Būtų įdomu pasiskaityti

      Giedre

      27 spalio, 2020Reply

      Man labai patiko knyga „Pykčio šokis“.

    Indre

    26 spalio, 2020Reply

    Aš nuo mažų dienų moku tobulai išvengti konflikto. Automatiškai visiems bandau įtikti ir patikti, išlaikyti NICE atmosferą.
    Patarimai – tiesiog pasakyk! man skamba kaip „tiesiog levituok arba teleportuokis“ – tikrai norėčiau!
    Prisižadėjau sau kokį tūkstantį kartų, kad dabar tai jau tikrai pasakysiu. Bet kai ateina situacija, tiesiog negaliu pasakyti to, kas kitam žmogui nemalonu. Pirmos mintys būna šlykščios ir įžeidžiančios, jas praleidžiu ir paskui svarstau šimtą versijų ką galėjau, reikėjo, buvo galima pasakyti.

    Diana

    28 spalio, 2020Reply

    Puikus tekstas ir priminimas atkreipti dėmesį į save. Ačiū. Labai laiku ir vietoje.

    Ovidijus

    15 lapkričio, 2020Reply

    Pradėjus skaityti Jūsų straipsnius jau žinant, kad juos skaito draugė, manyje atsirado daug paaiškinimų, kurie vis labiai leidžia suprasti,kad viskas su mumis yra labai gerai, ir, kad mums nėra neišprendžiamų ginčų jei tik turime noro juos spręsti.
    Ačiū Beata.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *