Įkvėpk, Tekstai

Kaip nustoti nervintis?

Artėja svarbus susitikimas darbo reikalais, nuo kurio priklauso dalis tavo ateities ir tu labai nerimauji… Reaguoti į būsimą įvykį, manau, yra visiškai normalu. Taip pat normalu jaudintis prieš vairavimo egzaminą, pranešimo didelei auditorijai skaitymą ar dėl to, kad tądien nieko nespėji.

Kada stresas yra sveikas dalykas?

Stresas yra mūsų organizmo reakcija į stresorių – erzinantį telefono skambutį, piktą vairuotoją kelyje, nesėkmę darbe ar pan. Kai nutinka kažkas, kas mus išgąsdina ir atrodo kaip pavojus mūsų ar artimųjų gerovei, mums svarbiems planams ar svajonėms, mūsų tapatybei, – mūsų smegenys perjungia mūsų organizmą į kitą režimą.

Kraujospūdis pakyla, širdies dūžiai padažnėja, pakinta kvėpavimas – jis tampa paviršutiniškas ir greitas, įsitempia raumenys – tampame pasiruošę savęs gelbėjimo veiksmui. Tokia reakcija padeda išspręsti daugybę situacijų, o ypač padėdavo mūsų protėviams, kai jiems reikėdavo pabėgti nuo liūto.

Trumpalaikis stresas mums yra naudingas: jis mus mobilizuoja veiksmui, sustiprina imunitetą, suteikia žvalumo ir budrumo.

Kada stresas kenkia?

Matote, ne visada to veiksmo, kuriam kūnas save mobilizavo, reaguodamas į tai, kas jį sunervino, reikia. Man tokia reakcija kartais įsižiebia perskaičius nepažįstamo Juozo komentarą internete apie žmogaus teises arba apie mane. Man tokiu atveju tikrai nereikėtų į tai kreipti dėmesio, tačiau mano kūnas išlieka sužadintas: atsiranda pakitęs kvėpavimas, prakaituojantys delnai, besidaužanti širdis ir sumišusios mintys.

Žmonių patarimai „Nekreipk dėmesio“ ar „Atsipalaiduok“, manau, turėtų išeiti iš mados kaip iš jos išeina nepatogūs batai (nesu tikra, ar išeina jie, bet bent bandau). Nes šie patarimai niekuo nepadeda, tik dar labiau gali sunervinti.

Jeigu neužbaigiu savo streso ciklo ir praleidžiu kelias dienas galvodama apie Juozo komentarą, galiu susidurti su labai nemaloniais padariniais, nes ilgalaikis stresas yra labai kenksmingas mūsų organizmui.

3 faktai apie ilgalaikį stresą

1. Kenkia organizmui

Atsiranda rizika susidurti su medžiagų apykaitos sutrikimais, susirgti diabetu, gali paskatinti hipertenzijos atsiradimą, sutrikdo audinių atsinaujinimą ir reprodukcines funkcijas (vyrams gali atsirasti erekcijos sutrikimai, moterims – ciklo), silpnina imunitetą ir mažina atsparumą infekcijoms.

2. Keičia mūsų mąstymą

Mes tampame baikštesni, mūsų mąstymas sujauktas, prastai įvertiname rizikas. Susidūrę su nesėkme galime pradėti elgtis impulsyviai ir nuolat kartoti tą patį sprendimo modelį, nes sunkiai atsiversime naujai informacijai ar naujiems mąstymo modeliams.

3. Keičia mūsų elgesį

Eksperimentų su žiurkėmis metu, kai žiurkės buvo kankinamos elektrošoku, pastebėta, kad žiurkės imdavosi kelių streso įveikos priemonių: jos bėgdavo ratelyje, valgė arba grauždavo medį. Bet efektyviausias būdas sušvelninti kančią buvo kandimas kitai žiurkei.

Kaip padėti sau nestresuoti?

Yra keli būdai:

1. Kvėpavimas

Kai apie tai papasakojau savo instagrame buvo žmonių, sakančių, kad tai yra nesąmonė. Nenuvertinkime kvėpavimo!

Kvėpavimas yra mūsų organizmo dirigentas.

Kai mūsų kvėpavimas – greitas, paviršutiniškas, gal net išvis kartais sustojantis, reiškias, mes stresuojame. Kai mūsų kvėpavimas yra ramus, gilus, lėtas – esame atsipalaidavę. Susitvarkę su dirigentu, susitvarkysime ir su visu orkestru.

Kvėpavimo metodas: lėtas įkvėpimas ir lėtas, ilgesnis už įkvėpimą iškvėpimas. Sulaikome orą. Ir vėl pakartojame. Jeigu skirsi tam bent 1 minutę, jausiesi kur kas geriau.

Prieš miegą: mokslininkų rekomenduojamas NSDR (Non Sleep Deep Rest) metodas, kuris yra dar kartais apibūdinamas kaip Yoga Nidra. Susiraskite youtube, įsijunkite ir… pasinerkite į nuostabų atsipalaidavimą.

2. Fizinis aktyvumas

Seserys Nagoski savo knygoje „Perdegimas“ paminėjo fizinį aktyvumą kaip efektyvų įrankį streso ciklo užbaigimui. Nebūtina bėgti kroso, galite išeiti pasivaikščioti, padaryti kelias jogos asanas ar bet ką, kas jums patinka – tai tikrai padės.

3. Bendravimas

Bendravimas su artimais žmonėmis, kurie myli, supranta, turi nuostabų ir net gydantį mums poveikį. Tokio ryšio užmezgimas paskatina serotonino – laimės hormono išsiskyrimą, padeda mums nusiraminti ir grįžti į vėžias.

Jeigu nori daugiau sužinoti apie tai, kaip rūpintis savimi ir kurti savo kasdienybę tokią, kurioje būtų daugiau meilės sau, o ne streso – prisijunk prie mano meilės sau pamokų. Jose pasidalinau savo rutinomis ir įrankiais, kurie man padeda rasti ramybę net labiausiai įtemptose dienose. Prisijungti gali čia.

3 Comments

    Kristina

    7 birželio, 2021Reply

    Stresui nuraminti man labai padeda kvėpavimas.

    Laura

    7 birželio, 2021Reply

    Tikra tiesa, labai naudinga informacija, dekui Beata:)

    Viktorija

    7 birželio, 2021Reply

    Turejau gyvenimo perioda, kai del streso vaiksciojau lyg ant adatu, prastai miegojau, visiskas emotional breakdown. Isirasiau Headspace app – meditacija yra geris! Pries miega, traukinyje, pries darbini pokalbi – visur ir visada kai jau jauciu, kad stresas ateina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *