Įkvėpk

Kodėl užsibūname ten, kur mums nepatinka?

Sakau draugei: „Fui, nebenoriu susitikti su Kęstu, nes jis vėl zys, kaip nekenčia savo darbo.“, o ji man sako: „Tai imk jam ir pasakyk: „Nepatinka – tai eik iš ten, o ne bumbėk čia atsisėdęs.“ Iš tikrųjų, ši situacija išgalvota, nes ji man tiko iliustruoti tam, ką noriu pasakyti.

Mano artimiausių draugų aplinkoje (pasigirsiu ir pasidžiaugsiu) iš tiesų, yra vieni drąsuoliai. Tai yra žmonės, kurie ryžtasi mesti nemylimus darbus eidami link savo svajonių, tai yra žmonės, kurie neužsibūna nelaiminguose santykiuose, o eina į terapiją, konsultuojasi su porų terapeutais ir, jeigu vis tiek nieko neišeina… jie nutraukia santykius.

Nesakau, kad tai yra lengva. Pradėti naujus dalykus yra velniškai sunku, baisu, ta nežinia glumina, o vien nuo minties apie riziką gali susukti vidurius.

Aš, iš tiesų, esu bailė, kuri elgiasi, lyg būtų drąsuolė.

Fake it till you make it, – jie sako. Ir man tai visai veikia.

Jeigu tu bijai, – aš tave suprantu

Ir, kad ir kaip norėtųsi taip atrėžti tariamam Kęstui kaip man tarė tariama mano draugė, tačiau… viskas nėra taip lengva. Nes, kartais ryžtis įveikti savo baimes, savo nepasitikėjimą savimi, savo visus „o kas, jeigu man nepavyks?“ prilygsta 2 metrų aukščio ir metro storio antkapio pakėlimui nuo savo krūtinės. Sunku, bet ir įmanoma.

Pradžios yra baisios

Man pradžios dažniausiai yra baisios, kad ir kaip save nuteikinėju prieš jas, kad ir kaip bandau sau įteigti: taigi bus šaunu, pokyčiai! tai – tokia džiugi patirtis iš dalies, bet aš mėgstu teigti, kad visame kame yra dvi pusės. Naujos pradžios galiausiai pasiteisina, galiausiai jos mus nuveda į gražesnį, geresnį gyvenimą, tačiau jis (bent man) kartais nutinka ne iš karto, ne pačią pirmą dieną, o veikiau… po kokių metų. O tos pirmos dienos gali būti labai klaikios. Pavyzdžiui:

a) pirmoje ever mano vedamoje radijo laidoje pasirodė galimai apsvaigęs pašnekovas ir vos jį išvydusi, supratau, kad teks visus pasiruoštus klausimus dėt į šoną ir pasitelkti kažkokias kitas savybes šiam pokalbiui, o ne tas, kurių maniau, kad reikės. Tai buvo tiesioginis eteris.

b) pirmoje mano ever vedamoje TV laidoje iš jaudulio negalėjau išlementi nė žodžio, mane tiesiog ištiko sąstingis, atminties praradimas ir viskas vienu metu: nebesupratau, kur esu, kas aš ir kodėl tos lempos taip ryškiai šviečia;

c) per patį pirmą egzaminą, studijuojant vaidybą akademijoje, iš jaudulio mane ištiko migrenos priepuolis su aura ir aš nuo vidurio egzamino beveik nieko nemačiau viena akimi;

d) Nebegėdos el. parduotuvė turėjo startuoti kokius 5 kartus, bet vis susidurdavom su kliūtimis, o kai startavome, tiekėjai vėlavo kelias dienas atvežti prekes ir man teko skambinti pirkėjams ir informuoti, kad jų vibratoriai laiku neatvyks. Man buvo toks svarbus pirmųjų pirkėjų tikėjimas mumis, kad labai išsigandau, kai nepavyko patenkinti jų lūkesčių pilnai;

e) kai paleidau savo šį puslapį beatati.com, nuo apsilankymų kiekio nusprogo serveris ir vietoj sveikinimo žinučių, daugiausiai buvo: „Beata, bet tavo puslapis neveikia“;

f) prieš pirmą pagrindinį vaidmenį didžiojoje scenoje, repetuojant prieš pat spektaklį, vienas aktorius, kuris man buvo autoritetas, apšaukė mane, kad ne taip išmokau žodžius, – ėjau į kambariuką, likus 2 val. iki pasirodymo, bandžiau išmokti iš naujo, bet iš jaudulio niekas nelindo į galvą ir aš tiesiog žliumbiau.

BET VERTA

Galiausiai, viskas būna gerai ir net geriau, negu buvo prieš tai. Tos baisios pradžios prideda papildomos autentiškos patirties, kuri padeda vėliau. Mano baisios patirtys padarė mane labiau empatišku žmogumi kitiems, su kuriais dirbu – aš su mielu noru palaikau, įkvepiu ar pasidžiaugiu kito žmogaus pradžiomis.

Tai, kad tiek daug kartų drįsau pradėti iš naujo: nepabijoti nei didžiausių scenų, nei tiesioginio eterio, nei sričių, kuriose nesu buvusi, bet norėjau save išbandyti, – man padovanojo daug šaunių istorijų, patirties. Ir žinojimą, kad

baisios pradžios yra kaip pradinis įnašas gyvenimui, kurį nori gyventi.

Viską, ką žinau apie baimes, trukdančias pradėti naujus dalykus, sudėjau į savo naujausius mokymus IŠDRĮSK PRADĖTI. Visą gruodžio mėnesį su kodu GRUODIS jiems yra taikoma 30 proc. nuolaida.

Mokymuose rasi atsakymus į šiuos klausimus:

• ką daryti, jeigu bijau pradėti daryti savo idėją, nes baiminuosi likti be pinigų?
• ką daryti, jeigu bijau, kad mano idėją sukritikuos žmonės?
• ką daryti, jeigu bijau pokyčių?
• ką daryti, jeigu bijau, kad nepakankamai išmanau tą sritį?

Kviečiu prisijungti! Tai gali padaryti čia.

Nuotrauka Arash Payam/Unsplash

2 Comments

    Greta

    14 gruodžio, 2020

    Ačiū Beata už tekstą!
    Aš kaip tik nustojau bendrauti su vienu pažįstamu, kuris yra tikras ‘Kęsto’ pavyzdys. Jis nemėgsta savo darbo ir visą laiką apie tai skundžiasi. Esu pasiūlius daugybę variantų kuo pakeisti nemylimą darbą, tačiau atrodo ‘Kęstui’ labiau patinka skųstis nei imtis veiksmų.

    Toma

    14 gruodžio, 2020

    Ačiū, Beata, šis tekstas pasiekė mane pačiu laiku. Man asmeniškai sunkiau ne tiek pasirinkti pokytį, kiek sunku priimti, kad renkantis vieną ar kitą kryptį kažką atrasi, o kažką prarasi. To praradimo jausmo ir bijau, nes renkuosi tarp gyvenimo dviejose skirtingose šalyse. Galbūt vertėtų į tokius procesus, apie kuriuos kalbi, žiūrėti kaip į takius procesus, o ne rinkimąsi tarp A ir B arba kelionę iš A į B?