Atvirai, Tekstai

Man 31 ir aš vėl pirmakursė. Kam man tos studijos?

Kaip jau minėjau savo sekėjams socialiniuose tinkluose, šis rugsėjis man – ypatingas, nes ir vėl pradėjau studijuoti. Mano pirmasis bakalauras yra įgytas LMTA, aktorinis meistriškumas, o štai šį kartą kibau į psichologijos mokslą Vilniaus universitete.

KODĖL TAIP NUSPRENDŽIAU?

Mintys apie šias studijas man – ne naujiena. Rimtai planavau studijuoti šį mokslą nuo šeštos klasės, kai, susipažinusi su mane labai sužavėjusia klasiokės mama, sužinojau, kad ji yra psichologė. Namuose ji turėjo visą galybę įdomiausių knygų ir kartais puse lūpų papasakodavo ką nors iš savo profesinės patirties. To man pakako, kad ši specialybė taptų mano svajone.

Ruošiausi psichologijai rimtai – perskaičiau galybę knygų, krimtau matematikos mokslą (tuo metu būtent šio egzamino įvertinimas lėmė įstojimą), bet…

Baigiau 12 klasę, įsimylėjau režisierių, studijavusį LMTA ir, jo paskatinta, nusprendžiau paimprovizuoti, stodama į aktorinį. Buvau tikra, kad neįstosiu, nes iš 200 stojančių tuo metu patekdavo vos 20.

Laimei ar deja, mano improvizacija pasisekė ir aš įstojau!.. ir pajudėjau visai kita gyvenimo kryptimi. Aktorystės studijos mane išmokė stovėti ant galvos, dainuoti arijas, kurti etiudus, rašyti siužetus, sužinojau apie iškiliausius teatro, literatūros ir kino menininkus, susipažinau su galybe įdomiausių žmonių ir turėjau garbės pažinti bei dirbti kartu su teatro režisieriais E.Nekrošiumi, O. Koršunovu  ir A.Shilling. Vaidinau filmuose, teatre, vedžiau televizijos laidas.

Aš ir aktorė Jevgenija Gladij A.Shilling spektaklyje „Didis blogis”. Nuotr. D.Matvejevo

Šios studijos ir darbinė patirtis mane praturtino, išlaisvino, padrąsino – nebesu pilka pelytė moksliukė (o gal niekuomet tokia ir nebuvau), vertinu ir gerbiu savo autentiškumą.

Nepaisant to, kad buvau stipriai panėrusi į savo kaip aktorės kelią, nuolat vis tiek skaičiau knygas apie psichologiją, straipsnius. O kai pradėjau vesti laidas radijuje, tai dažniausiai kalbindavau psichologus – man jie buvo patys įdomiausi pašnekovai, su kuriais smagu buvo minti žmonių mąstymo ir elgsenos mįsles.

Taip pat lankau terapiją apie 7 metus su nedidelėm pauzėm – narstau savo vidaus labirintus, savo patirtimi dalinuosi rašydama.

Psichologija mano gyvenime visada buvo šalia kaip gražiausia foninė melodija – netgi sukūrusi platformą nebegeda.lt, ėmiausi knygų apie seksualumą ir labiausiai domėjausi psichologiniais šios srities aspektais. Ir vėl – tinklalaidėse kalbinau galybę psichologų seksologų, psichoterapeutų ir psichiatrų (aš tiesiog myliu šios profesinės srities žmones).

PASKUTINIS POSTŪMIS

Nepaisant viso to, studijuoti antrą bakalaurą būtent psichologijos studijų, neplanavau. Galvojau apie verslo valdymo studijas ar kažką panašaus.

Bet… šią žiemą, prieš tai skaičiusi galybę populiariosios psichologijos šiuolaikinių knygų, aš išdrįsau į savo rankas paimti C. G. Jungo knygą. Ir aš taip viską ten supratau! Giliai supratau! Nuolat citavau savo partneriui, draugams, kol, galiausiai, išvykusi kartu su draugais savaitgaliui į gamtą, ėmiau cituoti Jungą jiems žaidžiant stalo žaidimą (aš nežaidžiau, nes norėjau skaityti). Žinoma, kad jiems tai nebuvo taip įdomu kaip man, bet jie man to nesakė. Tiesiog mandagiai sučiaupę lūpas linkteldavo mano pusėn, pratardami: „Aha.“

Tą akimirką supratau, kad nebegaliu su savo domėjimosi objektu būti viena: man reikia bendraminčių. Savo soc. tinklo paskyroje paklausiau, ar yra kokių psichologijos mėgėjų būrelių ir gavau vienos moters piktoką žinutę (šiandien esu labai jai už tai dėkinga), kuri skambėjo panašiai į tai:

„Dieve mano, tai jeigu tau taip įdomu ta psichologija, tai varyk ir studijuok, kam čia tie būreliai?“

Iškart po šios žinutės pradėjau googlinti studijas, jų kainas, stojimų datas ir sąlygas. Besidomintiems mano pasirinktų studijų sąlygomis, tvarkaraščiais ir kainomis, pridedu šią nuorodą.

KAIP SEKASI DABAR?

Mano studijų modulis yra skirtas žmonėms, kuriems tai jau antras universitetinis išsilavinimas, tai mes turime vaikus arba darbus arba dar kitokių veiklų ir negalime sau leisti tokios prabangos kaip lankyti studijas visus metus, todėl mūsų studijų modulis yra sudarytas taip, kad visas semestras yra sutalpintas į vieną mėnesį, tada egzaminai, o po jų – kitas semestras, sutalpintas į vieną mėnesį. Bakalauro studijos truks keturis metus.

Šiuo metu esu įpusėjusi pirmąjį semestrą. Žinot, sunku. Bet man visada sunku.

Vakar psichologijos įvado paskaitoje sau mintyse diagnozavau generalizuoto nerimo sutrikimą, o paprasčiau tarus, aš esu linkusi perdėtai jaudintis ir nerimauti. Visos pradžios, ypač mokymosi, man dažniausiai yra klaikiai sunkios (iki bliovimo balsu du kartus per savaitę). Esu labai jautri ir kartais neatskiriu naudingo stropumo nuo liguisto perfekcionizmo.

Aš pirmą studijų savaitę

Informacijos daug, ji įvairi, paskaitos trunka ilgai, po jų jaučiuosi kaip kerpė, kartais nespėju pavalgyti, neišsimiegu ir lekiu į jas vėl. Tarp reikalingų dalykų yra fizikos, informatikos, logikos, matematikos, biologijos reikalai.

KAIP SUDERINU SAVO GYVENIMĄ SU STUDIJOMIS?

Nesuderinu. Neįmanoma būtų gyventi taip pat, kaip gyvenau prieš tai ir dar studijuoti. Žinojau, kad teks aukoti galybę dalykų – laiką su partneriu, draugais ir daugybę kitų širdžiai malonių dalykų.

Vienintelis būdas, kurį esu atradusi, tai – žongliravimas. Žinau, kad artimiausiu metu neturėsiu idealios akimirkos kiekvienam darbui atskirai, tad žongliruoju.

Atsakau į svarbiausius el.laiškus pertraukų metu arba atsiradus laisvesnei minutei. Šiuo metu važiuoju į pajūrį švęsti savo meilės gimtadienio, tad pasirinkau vykti autobusu, ne pati vairuodama automobilį, mat tokiu būdu turiu galimybę parašyti šį straipsnį bei padaryti kitus man svarbius darbus. Keliuosi vis anksčiau, siekdama išlošti vis daugiau laiko ir tiksliai pasiskirstau prioritetus: kas šiuo gyvenimo momentu man yra svarbiausia.

Taip pat labai svarbu pažymėti tai, kad man pasisekė su partneriais: mano gyvenimo partneriu Sauliumi ir verslo partnere Kotryna, kurie šiuo metu yra atleidę mane nuo namų ir verslo pareigų bei dirba už du žmones. Artimieji mano iššūkiams ir pasiekimams yra labai svarbūs, nes, nesulaukusi partnerių palaikymo, greičiausiai, savo pasirinkimu labai stipriai abejočiau ir neturėčiau tiek daug motyvacijos.

KAM MAN TOS STUDIJOS?

Dažnai per šias dvi sunkias savaites užduodavau sau šį klausimą. Gyvenu šaunų gyvenimą, turiu veiklų, esu atradusi mane dominančias temas bei sritis – tad kam dar sau užduočių prisikrauti ant galvos?

Mane domina augimas ir savo galimybių plėtimas. Nustoti tobulėjus ir nurimti esant 31 metų man atrodo per anksti.

Taip pat, domėdamasi psichologija, perskaičiau bene viską iš populiariosios psichologijos srities ir man pradėjo trūkti gylio, žinių, faktų. Pasiekiau tokį tašką, kai neturint krypties, labai lengva nusigrybauti ir prisikurti neegzistuojančių generalizacijų. Šios studijos man suteikia žinių ir įžemina.

Bent jau dabar, nematau savęs terapeutės kėdėje, neplanuoju keisti savo daromų veiklų, o kaip tik, – noriu jas pagyvinti, praturtinti ir pagilinti šių studijų metu gaunamomis žiniomis. Žinoma, aš būtinai sugalvosiu dar ką nors nauja, nes pastebėjau, kad naujos studijos, būrelis ar naujas išmoktas įgūdis mano galvoje suveikia kaip skaniausias prieskonis troškinyje – praturtina arba visai pakeičia skonį.

GRAŽIAUSIA MANO DALIS

Nežinau, kaip man seksis studijų metu ir ar aplinkybės man bus palankios, tačiau man gražiausia mano dalis yra smegenys ir visos investicijos, skirtos joms, visada atveda mane į dar gražesnę rytdieną. Be to, smegenų mankštinimas protą lavinančiomis užduotimis, yra puiki prevencinė priemonė nuo Alzheimerio ar balsavimo už Uspaskichą ar Tomaševskį rinkimuose 🙂

Pagrindinė nuotrauka Alex Yvl/Unsplash

12 Comments

    Aistė

    21 rugsėjo, 2020

    Linkiu Tau didžiausios sėkmės ! Laibai įkvepia:)

    Jonė

    21 rugsėjo, 2020

    Sveikinu Beata ir sėkmės tau!😊

    Ar galėtum parekomenduoti knygų ir šiuolaikinės psichologijos srities? Taip pat – kuri buvo pirmoji C.G. Jungo knyga?😊

    Sonata

    21 rugsėjo, 2020

    Wow Beata tavo tekstai apie vaikyste man tokie Artimi , nors mano tevai ne alkoholikai , as esu prievartautojo vaikas tad mama man visalaika primindavo tai jai buvo tik 16m kai ja isprievartavo , zinoma jai nebuvo lengva su tuo gyventi… bet niekam istikruju net neidomu kaip jauciasi vaikas (AS) ir visi gimineje pabrezia kad as turiu buti nuolanki lyg atpikciau kalte to prievartautojo del kurio as atsiradau . Tiesiog niekam neidomu kas as is tikruju esu , As esu labai abicingas zmogus norinti siekti , patirti ir dziagtis gyvenimu , bet ka as be daryciau niekas mano tikslais ir pasiekimais nesidziaugia , kai mano brolis ir sesuo ,pusbroliai ir puseseres ,jais visada pasidziaugs ir pasakys va paziurek kokie saunuoliai ….. net kai isdrysau kad kovoju su panikos atakomis ir depresija lankausi pas terapiautu , jie tiesiog ziuri i manim tusciom akim ir tiek …..,
    Tiesiog norejau pasakyti Beata aciu kad esi ir daliniesi savo patirtimis , tu nuostabi !

    Sonata

    21 rugsėjo, 2020

    beje pamirsau pridurti, kokia tu stipri kad gali viesai kalbeti apie savo tevus, apie savo jausmus ka tau teko isgyventi. Nes man turbut tai butu tiesiog neimanoma, nes man tai tiesiog net akis i aki yra draudziama pasakyti esu paauglysteje gavusi lupti uz tai, o tu taip drasiai viesai apie tai gali kalbeti ! tiesiog WOW

    Ingrida

    21 rugsėjo, 2020

    Jau laukiu kito pirmadienio su nauju Beatos laišku!
    Tavo laiškai augina mane džiugina, motyvuoja, atsako į slaptus mano klausimus..
    Džiaugiuosi, kad spėji ir randi laiko juos rašyti..
    Ačiū, Beata! 🙂

    Joana

    21 rugsėjo, 2020

    Labai malonus tekstas. Sėdėjau ir skaičiau pasimėgaudama. Lyg kokį šokoladuką valgyčiau. Pati jausdama kažkokią trauką psichologijai ir lankydama psichoterapiją, tai labai buvo gera matyti, kad ir tave tai veža į priekį. Tavo tekstų laukiu kiekvieną pirmadienį. Turbūt po šito teksto tie pirmadieniai dar smagesni bus! Ačiū už atvirumą.

    Jurate

    22 rugsėjo, 2020

    Pati planavau studijuoti vėl ir taip tą patį kursą kaip ir jūs. Sėkmės. Labai retai ką prenumeruoju, bet jūsų laiškų laukiu ir dziaugiuosi. Ačiū

    Agne

    22 rugsėjo, 2020

    Sėdžiu VU, filologijos fakultete,laukiu paskaitos ir šypsaus…nes man virš 30, aš vėl pirmakursė ir man tai žiauriai patinka. Gera gyventi savo svajonių gyvenimą. Tai nereiškia,kad visas lengva ar vyksta savaime. Tiesiog esu labai dėkinga sau,kad isdrįsau ir tikiu,kad viskas pavyks. Ačiū,Beata, už tai,kad dalinatės ir savo pavyzdžiu padrąsinat.

    Akvilė

    22 rugsėjo, 2020

    Nuoširdus ir tikras tekstas. Patiko. Įkvėpė. Ir verčia laukti kitos savaitės laiško. Naujienlaiškių niekada neatsidarau, nes vis laiko pritrūksta, vis vėliau tai padarysiu, ir pamirštu. Išskirtinė situacija su jūsų temomis ir straipsniais. Sėkmės ir motyvacijos studijose, rašyme bei kūryboje!

    Ilona

    23 rugsėjo, 2020

    Man 38m ir aš studijuoju, nė sekundei nepagalvojau kad per vėlu studijuoti :). Sėkmės Beata, pradžia man buvo tragiškai sunki, lankiausi pas Universiteto psichologą, dabar mėgaujuosi studijomis. Sėkmės !

    Gabija

    23 rugsėjo, 2020

    Labai malonus tekstas. Taip pat jaučiu tą patį nerimą visda pries pradėdama dalykus, taip pat polinkį perdėtai nerimauti ir jaudintis, todėl bus labai smagu kai galėsite pasidalinti savo įžvalgomis ir patarimais kaip šiuos jausmus suvaldyti 🙂

    Dovile

    23 rugsėjo, 2020

    Mergaitės, man buvo 41, kai buvau vėl pirmakursė. Dabar jau išeinu į finišo tiesiąją- liko vienas dalykas/egzaminas ir magistrinio užbaigimas 😀 Patarimas toks: neperspauk savęs su mokslais ir su egzaminų rezultatais.